Spalio 2 d.

Šrila Prabhupada yra tikrasis mano tėvas

Brangūs bhaktai ir draugai,

Prašau priimkite pačius geriausius mano linkėjimus. Visa šlovė Šrilai Prabhupadai.

Keliaudamas po Sibirą sužinojau, kad mano materialioji mama paliko kūną ir kad artimieji atidėjo laidotuves laukdami manęs sugrįžtant. Žinoma, viskas būtų buvę kur kas paprasčiau, jei jie būtų tęsę be manęs, tačiau jiems primygtinai reikalaujant aš nutariau vykti.

Tuo metu buvau ką tik parvažiavęs į Pietų Afriką, kur dalyvavau nuostabioje Džanmaštamio šventėje Durbane. Šrilos Prabhupados Vjasa Pudžos rytą vėl išvykau į Naująją Zelandiją. Tai buvo pirmas kartas mano gyvenime, kai praleidau šią šventę, ir dėl to labai apgailestavau. Šrila Prabhupada yra tikrasis mano tėvas. „Prabhupada Lilamritoje“ yra ištrauka: „Viena iš merginų paklausė: „Prabhupada, ar Jūs būsite mūsų amžinasis tėvas? Ar Jūs būsite mūsų dvasinis mokytojas amžinai?“. Prabhupada atsakė: „Taip, aš taip manau“. Po to jis pacitavo posmą: „cakhudana dilo yei janme janme prabhu sei“, bet pasakė „janme janme pita sei“. Tas, kuris atvėrė mano akis, yra mano tėvas gyvenimas po gyvenimo.“

Mano tėvai šiame gyvenime yra kažkas kita. Teisybę pasakius, mano tėvas kartais palankiai vertino Krišnos sąmonę, o kartais nepalankiai, taip pat ir mano mama. Šiaip ar taip tai laikini ryšiai, kuriuos Šrila Prabhupada apibūdino taip: „Tekanti upė nuo kranto pagriebia visokius šapus bei žoles. Kartais vandens srovė suneša šiuos šapus ir žoles į vieną vietą, bet netrukus bangos išblaško juos į šalis ir nuneša kažkur kitur. Panašiai šiame materialiame pasaulyje nesuskaičiuojamą galybę gyvų būtybių nuneša materialios gamtos bangos. Kartais, šių bangų suvestos, jos užmezga tarpusavio santykius bei susisieja kūnišku pagrindu, kaip šeimos ar bendruomenės nariai, tautiečiai. Bet materialios gamtos bangos anksčiau ar vėliau nutraukia jų bendravimą. Šis procesas tęsiasi nuo pat materialios gamtos sukūrimo.“

Vienai dienai apsistojau Kuala Lumpure su Gauračandra prabhu, kas buvo labai malonu. Mes aplankėme kelis mano tenykščius mokinius ir puikiai praleidome dieną. Po to, 4-osios naktį, išvykome į Auklendą. Oro uoste susitikau savo brolį. Vėliau nuvažiavau į šventyklą apsistoti.

Prabuvau ten iki 10-osios, ir visą tą laiką svarbiausias įvykis buvo pačios laidotuvės. Jose dalyvavo maždaug 50 ar 60 giminaičių ir šeimos draugų. Po laidotuvių susirinkome draugėn valandai ar dviem ir kalbėjomės. Buvau nustebintas, nes visi jie vienas po kito priėjo prie manęs ir labai maloniai kalbėjo. Dažnas net teiravosi apie Krišnos sąmonę, kas man tikrai kėlė nuostabą, nes visi jie buvo, apskritai kalbant, orūs ir svarią  vietą Auklendo visuomenėje užimantys žmonės. Galima sakyti, visi jie atrodė labai palankūs, o kai kuriems netgi patiko Krišnos sąmonė.

Rugsėjo 10-ąją parskridau atgal į Kuala Lumpurą, ten praleidau dieną ir kartu su savo mokiniais pravedžiau dvi pamokslavimo programas. Rugsėjo 12-ąją, sekmadienį, grįžau į Pietų Afriką, Johanesburgą. Iš Kuala Lumpuro išskridome antrą valandą nakties vietiniu laiku ir dar tą patį rytą, maždaug šeštą valandą, išlipau iš lėktuvo, įsėdau į  Krišna Smaranam prabhu naują automobilį ir nuvažiavome tiesiai į Ermelą,  kur turėjo vykti Rathajatra.

Atvykome apie dešimtą valandą. Neilgai trukus prasidėjo eisena. Po kelionės jaučiausi pavargęs, todėl sėdėjau vežime ir mėčiau saldumynus vietiniams vaikam, kol apie vidurdienį pasiekėme Ermelo rotušę.

ISKCON'o bendruomenei Ermele vadovauja mano mokinys Prabhupada Prija das ir jo šeima. Keli jo giminaičiai jau kuris laikas yra bhaktai, bet jis niekada neatrodė labai susidomėjęs. Tačiau staiga, galima sakyti, per naktį, jis tapo pirmos klasės, visiškai pasišventusiu atsidavusiuoju. Tai stebėtina.

Šiuo metu jis metė darbą, praplėtė savo namą įtalpindamas erdvų kambarį-šventyklą, instaliavo savo namuose Dievybes ir natūralaus dydžio Šrilos Prabhupados murti.  Jis ne tik rengia sekmadienines programas namuose, bet ir reguliariai praveda pamokslavimo programas aplinkiniuose rajonuose.

Kitą rytą aš išskridau į Durbaną Radhaštamiui. Čia mes turime Šri Šri Radha Radhanatha Dievybes, svarbiausias Pietų Afrikos ISKCON'e, todėl kasmetinė Radhaštamio šventė  čia yra ypatingas įvykis. Nors festivalis dažniausiai rengiamas šiokiadienį (šiais metais tai buvo trečiadienis) šimtai bhaktų pasiima išeiginę ir visą dieną praleidžia šventykloje dalyvaudami įvairiose programose.

Šiais metais turėjau skaityti keturias paskaitas (kartu paėmus maždaug šešias valandas) apie Šrimati Radharani ir su Ja susijusius dalykus. Tai buvo nuostabu, nors ir teko pavargti. Šrimati Radharani yra be galo maloninga, jei stengiamės tarnauti Jai ir Jos mylimajam Viešpačiui Šri Krišnai.

Kitą dieną kartu su Ardžunačarja prabhu važiavau į Njukastlą. Praleidę kelyje apie keturias valandas surengėme programą su vietiniais bhaktais. Kitą rytą išsiruošėme į penkių valandų kelionę automobiliu link Bliumfonteino, buvusios Oranžijos laisvosios respublikos centro. Šis miestas kažkada buvo viena didžiųjų Pietų Afrikos apartheido sostinių, tačiau dabar Rupa Ragunatha prabhu čia įkūrė sėkmingai pamokslaujantį ISKCON'o centrą.

Kitą dieną apie keturias valandas važiavome į Johanesburgą dalyvauti Pietų Afrikos Nacionalinės Tarybos susirinkime, o dar kitą dieną, rugsėjo 19-ąją, sekmadienį, dalyvavome Soveto Rathajatroje. Kažkada Sovetas buvo svarbiausias Pietų Afrikos afrikiečių rajonas, ir nors šiandien apartheido nebėra, šiame rajone tebegyvena beveik tik afrikiečiai, galbūt du milijonai gyventojų.

Šiai bendruomenei vadovauja Mahaprabhu das, afrikietiškos kilmės Giriradža Maharadžo mokinys. Mahaprabhu das tapo bhaktu maždaug prieš dvidešimt penkerius metus. Jis visiškai pasišventė pamokslavimui Sovete, tam skiria visą savo laiką, nors ir turi išlaikyti žmoną bei du vaikus. Festivalis sulaukė nepaprastos sėkmės. Šventėje dalyvavo šimtai sovetiečių, kurie švytėdami laime šoko ir giedojo.

Trumpam apsistojau Pretorijoje, visai šalia Johanesburgo, kur surengėme kelias programas prieš grįžtant į Durbaną ketvirtadienį, 23-ąją.

Šiuo metu sėdžiu Johanesburgo oro uoste ir laukiu skrydžio į Maskvą, o iš ten skrisiu prie Juodosios jūros į metinį Rusijos vasaros festivalį. Neilgai trukus po festivalio parašysiu ir vėl.

 

Jūsų tarnas,

Bhakti Čaitanja Svami