KELIAUJANČIO PAMOKSLAUTOJO DIENORAŠTIS

6 dalis, 19 skyrius
Šrila Indradjumna Svamis
Rugsėjo 27 - lapkričio 8, 2005


"Sveikinimas Šrilos Prabhupados išėjimo dieną"


Brangiausias Šrila Prabhupada,

Prašau, priimkite mano nuolankiausius nusilenkimus Jūsų lotosinių pėdų dulkėse. Šlovė Jums!

Mano šlovingas mokytojau, šią palankią Jūsų išėjimo iš šio pasaulio metinių dieną aš vėl esu šventoje Vrindavano žemėje. Būtent čia Jūs pasitraukėte nuo šeimyninio gyvenimo ir senyvame amžiuje pradėjote savo misiją - skleisti Viešpaties Čaitanjos žinią Vakaruose.

Aš taip pat pasitraukiau nuo šeimos reikalų, o dabar pradedu jausti senėjimo poveikį. Kiekvienais metais, sekdamas Jūsų pėdomis, atvykstu atsiduoti šios šventos dhamos prieglobsčiui, ir po kiek laiko sugrįžtu prie savo pamokslavimo Vakaruose.

Mano jaunatviška energija ir kūno stiprybė išnyko seniai, ir be Jūsų pavyzdžio galbūt dabar galvočiau apie atsipalaidavimą, bet Jūs parodėte, kad paskutinioji gyvenimo dalis gali būti geriausias laikas pamokslauti.

Kai pasenstame, juslės, susilpnintos ir nužemintos nebesiekia mėgautis šiuo pasauliu, jos tampa nuolankios Viešpaties troškimams. Protas, įgijęs disciplinos dešimtmečius kartojant šventus vardus, randa ramybę ir džiaugsmą šiuose šventuose garsuose. Ir svarbiausia, daugybę metų atliekant atsidavimo tarnystę atėjęs pasitenkinimas nustelbia potraukį šio pasaulio grožybėms ir lengvai iškeičiame tai, kas nesvarbu, į atsidavimo tarnystę Viešpačiui.

Šrila Prabhupada, paskutinė mano liga privertė pergalvoti mano prioritetus ir iš naujo įvertinti dovanas, kurias gavau iš Jūsų: maloningą prieglobstį, mahamantrą, tarnystę vaišnavams ir privilegiją būti Šri Čaitanjos Mahaprabhu sankirtanos judėjimo dalimi.

Atstatinėdamas jėgas prisiminiau, kaip Jūs kartą man davėte savo drabužio skiautelę. "Dovana nuo vaišnavo yra labai ypatingas dalykas", - pasakėte Jūs. Kadangi meilė yra abipusė, norėčiau atsidėkoti už Jūsų malonę ir suteikti Jums tai, kas, žinau, labiausiai Jus patenkina: skleisti Krišnos sąmonę po visą pasaulį.

Mano liga buvo sumišusi su palaiminimu. Nors ji nubloškė mane iš pamokslavimo lauko daugiau nei mėnesiui, ji leido man aiškiau pamatyti, kad gyvenimas yra kupinas kančios, ne tik mano vieno, bet ir visų kitų.

Dabar ne laikas tapti neaktyviu. Priešingai, mano sveikata pagerėjo, ir aš privalau panaudoti likusius metus dalindamasis savo didele laime su kitais. Nors mano žingsniai gali būti ne tokie tvirti, prašau, palaiminkite mane, kad mano žodžiai ir realizacijos gilėtų, įgalindami kitus taip pat įgyti Jūsų malonę.

Šią palankią dieną aš meldžiu, kad apsisprendimas pamokslauti Jūsų taurią žinią būtų tvirtas iki paskutinio atodūsio. Galiausiai, jei mano širdis apsivalys ir Jūs laikysite tinkamu, prašau, leiskite man padėti Jūsų amžinoje tarnystėje dvasiniame danguje. Vien tik Jūsų malone tai įmanoma.


vettha tvam saumya tat sarvam
tattvatas tad-anugrahat
bruyuh snigdhasya sisyasya
guravo guhyam apy uta

"Esi nuolankus, todėl dvasiniai mokytojai apdovanojo tave visomis malonėmis, kurių yra vertas klusnus mokinys. Todėl tu gali atskleisti mums viską, ką, kaip tikras mokslininkas, iš jų išmokai".

[Šrimad Bhagavatam, 1.1.8 ]

Po keletos dienų paseksiu Jūsų pavyzdžiu ir paliksiu Vrindavaną. Nors atvykstu į šią transcendentinę buveinę kiekvienais metais, negaliu suvokti jos stebuklų. Pasakyta, kad visos Vaikunthos turtai neprilygsta net vienintelei dulkelei iš šios šventos žemės. Tikrai nesu kvalifikuotas pasilikti čia, bet žinau, kad pamokslaudamas Vrindavanos šlovę išsiskyręs su ja, vieną dieną įgysiu kvalifikacijos tarnauti čia amžinai. Tai iš tikrųjų bus Jūsų didžiausia dovana man.

Dėkoju Jums už viską.

Jūsų amžinas tarnas,
Indradjumna Svamis

Indradyumna.swami@pamho.net