KELIAUJANČIO VIENUOLIO DIENORAŠTIS

11 dalis, 20 skyrius                                                                            Šrila Indradjumna Svamis

 Rugsėjo 17, 2011                                                                             

Iš tiesų nuolanki siela

Brangus Gopiparanadana Prabhu,

 

Prašom priimti mano nuolankiausius nusilenkimus. Šlovė Šrilai Prabhupadai.

 

Vakar labai nuliūdau, kai sužinojau apie Jūsų staigų pasitraukimą iš šio pasaulio. Vos prieš keletą savaičių buvome kartu Lenkijos festivalių ture. Laikiau ypatinga malone, kad prisijungėte prie mūsų ir mes galėjome kurį laiką su Jumis artimai bendrauti. Kaip visuomet su susižavėjimu klausiausi Jūsų gilių ir filosofinių rytinių “Bhagavatam” paskaitų ir stebėjausi, kaip vakarais pamokslaudamas festivalyje paliesdavote daugybės sąlygotų sielų širdis. Seniai nusprendžiau, kad iš visų mano dvasios brolių geriausiai aptarinėjate šventraščius. Galėčiau klausytis Jūsų valandų valandomis! Kai tik apsilankau Vrindavane, paprašau Jūsų sūnaus Gaura Mohana dasos  duoti man visų Jūsų paskaitų įrašus, kurias skaitėte per metus. Man labai trūks Jūsų pamokslavimo, kuris suteikdavo man didelį įkvėpimą visur skleisti šventųjų vardų šlovę.

 

Jūsų, kaip mokslininko, indėlis yra neprilygstamas. Jūsų “Brihad Bhagavataritos” ir “Krišna lila stavos” vertimas ir komentarai labai aiškiai ir suprantamu būdu atskleidė gilų Šrilos Sanatana Gosvamio mokymą. Krišnos sąmonė yra suprantama ir tikra, nes mūsų filosofija gaunama tiesiogiai iš paties Aukščiausiojo Viešpaties. Jūs gerai įsisavinote šią filosofiją ir turėjote ypatingą sugebėjimą pristatyti ją kitiems. Nepaisant Jūsų nuovokaus išmanymo ir milžiniško indėlio į vaišnavų literatūros pasaulį, išlikote tikra nuolanki siela. Daug išmokau apie nuolankumą iš Jūsų. Nė karto negirdėjau Jūsų kalbant apie savo paties pasiekimus, o kai apie tai prasitardavo kiti, Jūs greitai pakeisdavote pokalbio temą.

 

Turėjote tokį filosofijos supratimą, kad kartą pasakiau Jums, kad jaučiu, jog būtumėte nenugalimas, kad niekas negalėtų nurungti Jūsų debatuose. Dabar mirtis nugalėjo Jūsų kūną, tačiau tikrai nenurungė Jūsų sielos. Vadovaujamas savo dvasinio mokytojo Šrilos Prabhupados nukeliavote tarnauti kažkur kitur šiame materialiame pasaulyje arba jo malone grįžote atgal pas Dievą. Faktas, kad palikote kūną Govardhano kalvos papėdėje, verčia mane galvoti, jog pasiekėte amžiną tarnystę Giri-Govardhanui dvasiniame pasaulyje.

 

Šiandien jaučiuosi labai vienišas. Keletą kartų pasislėpiau nuo bhaktų ir verkiau. Taip reta sutikti tokią išskirtinę sielą kaip Jūs. Dažniausiai mes ką nors įvertiname tik tuomet, kai jie pasitraukia, tačiau Jus įvertinau nuo pirmos susitikimo dienos. Jaučiuosi labai laimingas, kad gavau Jūsų malonės, ir toliau klausysiuosi Jūsų diskusijų, iki pat tos dienos, kai pats paliksiu šį pasaulį. Nežinau, ar man pakankamai pasiseks ir aš mirsiu Šri Vrindavano dhamoje, tačiau net jei ne ten, jaučiu, kad vis tik galiu pasiekti aukščiausiąją buveinę sekdamas tokių kaip Jūs įžymių dvasios brolių pėdomis, kurie taip išmaniai tarnavo mūsų dvasinio mokytojo misijai šiame pasaulyje.

 

Kai prieš keletą savaičių važiavote iš Lenkijos festivalių turo, prisiekėte vėl sugrįžti. Žinoma, dabar tai neįmanoma, tačiau nuolankiai meldžiuosi, kad vėl kartu tarnautume, galbūt kituose gyvenimuose arba geriausiu atveju amžinai Govardhano kalvos papėdėje dvasiniame danguje, toli nuo šio laikino gimimų ir mirčių pasaulio.

 

Tikiu gausite šį laišką per mūsų transcendentinius dvasinius mokytojus, kurie visuomet stebi ir globoja mus.

 

Jūsų tarnas

Indradjumna Svamis