32 TEKSTAS 

   Visų žmonių pragyvenimo šaltinis, o būtent grūdų gamyba ir jų paskirstymas, pasirodė iš Viešpaties Visatos pavidalo šlaunų. Prekiautojus ir žemdirbius, suprantančius kas yra gamyba ir paskirstymas, vadina vaišyais.

   "Čia vienareikšmiškai pasakyta, kad žmonių visuomenės gyvenimas turi būti pagrįstas viša, tai yra žemdirbyste ir jos produktų paskirstymu: transportavimu, bankininkyste ir t. t. Pramonė - tai nenatūralus pragyvenimo šaltinis, įpatingai sunkioji pramonė, kuri yra visų šiuolaikinės visuomenės problemų priežastis. "Bhagavad-gitoje" pasakyta, kad vaišyai, užsiimantys viša, turi rūpintis karvėmis, dirbti žemę ir prekiauti. Mes jau kalbėjom apie tai, kad žmonėms tereikia rūpintis karvėmis, dirbti žemę ir jie visko ko reikia gyvenimui turės pakankamai. 

   Prekių mainai, susiję su bankininkyste ir transportavimu, tai viena iš veiklos rūšių, reikalingų tokio tipo visuomenėje. Vaišyų varna dalinasi į kelias kastas: kšetriai (žemvaldžiai), krišanos (žemdirbiai), tila-vanikai (prekiautojai grūdais), gandha-vanikaisuvarna-vanikai (prekiautojai auksu ir bankininkai). Brahmanai - tai dvasiniai mokytojai ir visuomenės švietėjai, kšatriyai gina savo pavaldinius nuo vagių ir banditų,  o vaišyai užsiima produktų gamyba ir jų paskirstymu. Šūdros, tai yra žmonės, neturintys intelekto, nesugebantys veikti savarankiškai ir užsiimti kokia nors iš aukščiau išvardintų veiklos rūšių; jie sukurti tam, kad tarnautų trims aukštesniems visuomenės sluoksniams, tokiu būdu užsidirbdami pragyvenimui.  (prekiautojai prieskoniais),

   Senais laikais kšatriyai ir vaišyai aprūpindavo brahmanus viskuo ko jiems reikia pragyvenimui, nes patys sau užsidirbti brahmanai neturėjo laiko. Mokesčius kšatriyai rinkdavo tiktai iš vaišyų ir šūdrų, brahmanai buvo atleisti nuo pajamų ir žemės mokesčio. 

   Tokia ideali visuomenė. Pagal šį pavyzdį sukurtoje visuomenėje nebuvo politinių, socialinių ir ekonominių krizių. Taigi, kad visuomenėje būtų taika, joje reikia palaikyti klasinę sąrangą arba suskirstymą į varnas." (Bhag.3.6.32)