6 tekstas

   O karaliau, visos sėklos, šaknys, žolės ir grūdai, kažkada tai sukurti Viešpaties Brahmos, dabar yra neatsidavusiųjų, praradusių dvasinį žinojimą, rankose.

   KOMENTARAS: Viešpats Brahma sukurė materialia visata nesuskaičiuojamai daugybei gyvųjų esybių, kurios nori čia būti, kad galėtų eksploatuoti materiąlią gamtą vardan juslinio pasitenkinimo. Pagal Aukščiausiojo sumanymą kartu su tai iš Viešpaties Brahmos jie turėjo gauti nurodymus Vedų forma, kurie leistų jiems galų gale palikti šį materialų pasaulį ir sugrįžti namo, pas Dieva. Viskas ką dovanoja žmogui Žemė: vaisiai, gėlės, medžiai, grūdai, gyvuliai ir gyvulinės kilmės produktai,- buvo sukurta tiktai tam, kad žmonės aukotų tai Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, Višnu, vardan Jo patenkinimo. Tuo tarpu iš Žemės, apsireiškusios prieš karalių karvės pavidalu, žodžių paaiškėja, kad su laiku visi šie turtai pateko į neatsidavusiųjų rankas, kurių nedomina dvasiniai klausimai. Žemė turi praktiškai neribotas galimybes ir gali suteikti kiek tiktai reikia grūdų, vaisių ir gėlių, tačiau, matydama, jog jos dovanomis naudojasi materialistai, nestatantys sau dvasinių tikslų, ji nustoja teikti maisto produktus. Viskas priklauso Aukščiausiajam Viešpačiui, todėl viskas turi būti panaudota Jam patenkinti. Gyvosios esybės neturi teisės ką nors naudoti savo juslių tenkinimui. Vadinasi, tokia materialios gamtos reakcija visiškai natūrali ir atitinka tuos tikslus, dėl kurių jinai ir buvo sukurta. 

   Šiame tekste įpatingai svarbūs yra žodžiai asadbhih ir adhrta-vrataih. Žodis asadbhih reiškia "neatsidavę". "Bhagavad-gitoje" Krišna neatsidavusius vadina duskrtinah (nuodėmingaisiais), mudhah (kvailiais ir niekšais), naradhamah (žemiausiaisiais iš žmonių), o taip pat mayayapahrtajnanah, arba "tais, kurių žinojimą pasiglemžė iliuzija". Visi šie žmonės yra asat, tai yra neatsidavę. Taip pat juos kartais vadina grha-vrata, tuo tarpu atsidavusius įvardina dhrta-vrata. Ir vedos sukurtos tam, kad padėtų užmaršiom sielom, kurios atėjo į materialų pasaulį ieškodamos juslinių malonumų, tapti dhrta-vratomis. Tai reiškia, kad jie turi duoti pažada tenkinti savo jusles ir mėgautis materialiu gyvenimu, tiktai tenkinant Aukščiausiojo Viešpaties jusles. Veiklą, skirta Aukščiausiojo Viešpaties, Krišnos, juslėms tenkinti, vadina krsnarthe `khila-cestah. Tai reiškia, kad žmogus gali užsiimti pačia įvairiausia veikla, tačiau, kad ir kuo jisai beužsiimtų, jis turi tai daryti vardan Krišnos patenkinimo. ''Bhagavad-gitoje" tokia veikla vadinama yajnarthat karma. Žodis yajna nurodo Viešpatį Višnu. Mes turime dirbti tiktai Jo patenkinimui. Tačiau šiame amžiuje (Kali-yuga) žmonės pamiršo apie Viešpatį Višnu, todėl visa jų veikla nukreipta tiktai į savo juslių tenkinimą. Toki žmonės pasmerkti nuolatiniam biednėjimui, nes jie neturi teisės mėgautis Aukščiausiojo Viešpaties nuosavybe. Jeigu žmonės nepasuks iš šio kelio, jų laukia neturtas ir badas, nes žemė nustos davusi jiems grūdus, vaisius ir gėles. Ir ištikrųjų, Dvyliktoje ''Bhagavatam'' giesmėje pasakyta, kad Kali-yugos pabaigoje žmonija tiek degraduos, kad neteks ryžių, kviečių, cukrašvendrių ir pieno.

 

 

7 tekstas

Brangus karaliau, maža to, kad gaminami mano grūdai ir žolės pateko į materialistų rankas, žmonės iš viso nustojo rūpintis manimi. Karaliai nebeatlieka savo pareigų ir nebaudžia šių niekadėjų, kurie pavirto į vagis ir naudoja grūdus savo pačių jausmams tenkinti. Todėl aš nusprendžiau paslėpti visų augalų sėklas, kurios yra skirtos aukojimams atlikti.

KOMENTARAS: Tai, kas vyko Maharajo Prthu ir jo tėvo, karaliaus Venu laikais, galima matyti ir mūsų dienomis. Žmonės sukūrė didžiulius pramoninius ir žemės ūkio kompleksus, kurie pagamina daugybę prekių ir maisto produktų, tačiau visa tai skirta vien tiktai tam, kad žmonės tenkintų savo jusles. Todėl, nepaisant milžiniškų pramonės pajėgumų, pasaulyje nuolat jaučiamas produkcijos trūkumas. To priežastis yra tai, kad visas pasaulis užpildytas vagimis. Žodis cori-bhūte reiškia, kad Žemėje gyvenantys žmonės pavirto vagimis ir grobikais. Pasak vedu, žmogus tampa vagimi tada, kada ima siekti materialios gerovės dėl to, kad patenkinti savo jausmus. ''Bhagavad-gitoje'' taip pat pasakyta, kad tas, kuris valgo maistą, nepasiūlęs jo Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, Yajnai, - ne kas kitas, kaip vagis, ir turi būti nubaustas. Sutinkant su dvasinio komunizmo principais, viskas žemėje priklauso Aukščiausiajam ir žmonės turi teisę naudotis šiais turtais tiktai tada, kada jie bus paaukoti Aukščiausiajam Dievo Asmeniui. Viskas kas pasiūlyta Viešpačiui tampa prasadu. Nėra jokių abejonių, kad tas kuris neaukoja savo maisto Viešpačiui, yra vagis. Valdytojai ir karaliai privalo bausti tokius vagis ir taip palaikyti visuomenėje taiką ir tvarką. Priešingu atveju žemė nustos davusi grūdus ir žmonės paprasčiausiai ims badauti. Negana to jiems ne tik reikės riboti save maistu - jie bus priversti žudyti vienas kitą, ir maitintis žmogaus mėsa. Jau dabar jie žudo gyvulius, kad valgytų jų mėsą, tačiau ateityje, kada žemėje neliks, nei grūdų, nei daržovių, nei vaisių, žmonės, žudys savo sūnus ir tėvus ir maitinsis jų mėsa, kad nemirtu iš bado.

 

8 tekstas 

Išgulėjusios šitiek laiko po žeme, pakavotos mano grūdų sėklos, be abejo, pagedo. Todėl tu turi kuo greičiau išgauti jas iš mano gelmių, pasinaudodamas metodu, kurį rekomenduoja acarjos ir šastros.

KOMENTARAS: Trūkstant grūdų valdžia privalo imtis priemonių, rekomenduotų sastromis ir patvirtintu acarjomis. Tai padidins grūdinių derlių ir išspręs bado problemą. "Bhagavad-gita" rekomenduoja žmonėms atlikti yajnas, aukojimus. Yajnų dėka danguje susirenka pakankamai debesų, kurie dosniai palaisto žemę. Tai išsprendžia praktiškai visas žemės ūkio problemas. Kada valstybėje pakankamai grūdų, tai visi žmonės sotūs, o naminiai gyvuliai, tokie kaip karvės, ožkos ir kiti, minta žole ir grūdų atliekomis. Tokiu būdu, atlikdami šventraščiuose nurodytus aukojimus, žmonės niekada nepristiks maisto. Vienintelis aukojimas rekomenduojamas Kali-yugai - tai sankirtana-yajna.

   Įpatingi žodžiai šiame tekste yra yogena, "sutinkant su nurodytu metodu", ir drstena, "kaip nurodo praeities acarjos". Tas, kuris galvoja, kad grūdai išauga dėka šiuolaikinės technikos naudojimo, pavyzdžiui traktorių, giliai klysta. Jeigu jis nuvyks su savo traktorium į dykumą ir ją suars, ten vistiek niekas neišauks. Kad ir kokių gudrybių imtūsi žmonės, jiems nedera pamiršti apie tai, kad, jeigu jie neatliks aukojimų, Žemė nustos duoti derlių. Kaip paaiškino pati Žemė, kadangi teikiamais jos maisto produktais ėmė mėgautis neatsidavę, ji ėmė slėpti žemės ūkio kultūrų sėklas, kad išsaugotų jas aukojimams. Žinoma, mes nesitikim, kad ateistai patikės aukščiau aprašytu dvasiniu grūdinių kultūrų auginimo metodu, tačiau, tiki jie tuo ar ne, faktas lieka faktu: kad užauginti grūdus, neužtenka vienų žemės ūkio mašinų. Kas liečia nurodyta metodą, tai sastros tvirtina, kad šiame amžiuje visi išmintingi žmonės, prisijungę prie sankirtanos judėjimo, lenksis Aukščiausiajam Dievo Asmeniui, Viešpačiui Čaitanjai, kurio oda aukso spalvos ir kurį visur lydi artimiausi palydovai, padedantys jam pamokslauti Krišnos sąmonę visame pasaulyje. Dabartinėmis sąlygomis tiktai Krišnos sąmonės judėjimas, sankirtanosjudėjimas, gali išgelbėti žmoniją nuo pražūties. Kaip buvo pasakyta ankstesniame tekste, žmogų neturintį Krišnos sąmonės, reikia laikyti vagimi. Kad ir kokį materialaus gerbūvio lygį jis bepasiektų, jam nepavyks ilgai mėgautis. Vagis yra vagis ir jam neišvengti bausmės. Netekę Krišnos sąmonės, žmonės stojo į vagiliavimo kelią, todėl materialios gamtos dėsniai be gailesčio juos baudžia. Joki labdaringi fondai ir organizacijos nepalengvins jų padėties. Kol žmonės nepriims Krišnos sąmonės, jie bus pasmerkti badui ir nesibaigiančiom kančiom.

9-10 tekstai

 

O didvyri, visų gyvų būtybių globėjau, jeigu tu ištikro nori palengvinti savo pavaldiniu likimą, pilnai aprūpindamas juos grūdais, jeigu nori pagirdyti juos mano pienu, liepk atvesti čia veršelį, surask tinkamą melžtuvę ir patyrusį melžeją. Kai tiktai meilė šiam veršeliui prabus mano širdyje, tu galėsi gauti iš manęs tiek pieno, kiek tik panorėsi.

KOMENTARAS: Čia duotas paaiškinimas, kaip reikia melžti karves. Visų pirma, karvė turi atvesti veršiuką, ir tuomet iš meilės jam ji pati, savanoriškai, duos pakankamai pieno. Be to reikalingas patyręs melžejas ir tinkama milžtuvė. Kaip karvė negali duoti pieno, jeigu ji neturi veršelio, kurį ji myli, taip ir Žemė, kuri liko be žmonių, turinčių Krišnos sąmonę, negali pagaminti reikiamo kiekio maisto produktu, nes neturi į ką nukreipti savo meilę. Netgi jeigu Žemės pasivertimą karve laikyti alegorija,toks palyginimas labai tiksliai atskleidžia dalyko esmę. Kaip veršelis maitinasi karvės pienu, taip ir visos gyvosios būtybės, įskaitant žvėris, paukščius, vabzdžius, roplius ir žuvis, gali gauti visa ko reikia iš motinos-Žemės, su sąlyga, kad tarp žmonių nebus adhrta-vrata, arba asat, apie ką jau buvo kalbėta aukščiau. Kada žmonės tampa asat, arba bedieviais, neturinčiais Krišnos sąmonės, dėl jų kenčia visas pasaulis. Jeigu žmonės elgiasi tinkamai, gyvuliai taip pat nekenčia dėl maisto trūkumo ir laimingai gyvena. Bedieviai, pamiršę apie tai, kad žmogaus pareiga - globoti gyvulius ir rūpintis jų maitinimu, vietoj to juos žudo, kad kaip nors užpildyti grūdų trūkumą. To pasekoje žemėje neliko laimingų žmonių ir visas pasaulis atsidūrė apverktinoje padėtyje.  

 

11 tekstas 

Brangus karaliau, tau taip pat derėtų išlyginti visą Žemės rutulio paviršių. Tai padės man išlaikyti drėgmę, netgi po liūčių sezono. Lietūs lyja karaliaus Indros malone ir jeigu zemės paviršius bus lygus, dirvožemis galės išsaugoti lietaus drėgmę. Tokiu būdu bus sukurtos palankios sąlygos visokiausiems javams ir daržovėms sudygti. 

KOMENTARAS: Indra, rojaus planetų karalius, į Žemę siunčia lietus ir mėto žaibus. Paprastai žaibai trenkia į kalnų viršūnes, kad sutrupinti juos į smulkias daliales. Palaipsniui šios dalialės išsibarsto aplink ir tokiu būdu atsiveria naujos teritorijos, tinkamos žemdirbystei. Javai geriausiai auga lygumose. Todėl planeta Žemė kreipėsi į Maharają Prthu prašydama išlyginti jos paviršių, sugriaunant kalvas ir kalnus.

 

12 tekstas 

Išklausęs išmintingą ir pamokančią Žemės kalbą, karalius pilnai Jai pritarė. Tuomet, pavertęs Svayambhuva Manu veršeliu, jis išmelžė iš Žemės, pasivertusios karve, visas žoles ir grūdus ir surinko į saują.

 

13 tekstas

Tie, kurie nenusileido Maharadžui Prithu išmintimi, taip pat sugebėjo pasinaudoti Žemės dovanomis. Ištikrųjų, kiekvienas, kuris pasekė karaliaus Prithu pavyzdžiu, gavo iš Žemės visko, ko norėjo. 

KOMENTARAS: Žemę kartais vadina vasundhara. Vasu reiškia "turtai", o dhara - "nešanti". Viskas, kas yra žemės paviršiuje ir jos gelmėse, sukurta tam, kad patenkinti žmogaus poreikius, ir visa tai galima išgauti iš žemės atitinkamų metodų pagalba. Sutinkant su Žemės teigimu, su kuriuo sutiko ir pagal tai veikė karalius Prithu, bet koki jos turtai, paimti iš gelmių, iš paviršiaus arba išgauti iš atmosferos, turi būti laikomi Aukščiausiojo Dievo Asmens nuosavybe ir naudojami Yajnai, Viešpačiui Višnu patenkinti. Kai tiktai žmonės nustoja aukoti, Žemė nustoja davusi jiems savo dovanas - gėles, daržoves ir vaisius, kitus žemės ūkio produktus, žoles, medžius ir mineralus. Kaip teigia "Bhagavad-gita", aukojimų praktika buvo įvesta kūrimo aušroje. Reguliariai aukodami, teisingai paskirstydami turtus ir ribodami save jusliniame pasitenkinime, žmonės įgyvendins taiką ir gerovę. Kaip jau buvo sakyta, Kali amžiuje kiekvieno miesto ir kaimo žmonės turi atlikti sankirtana-yajna, rengdami festivalius, kaip tai daro dabar Tarptautinės Krišnos sąmonės organizacijos nariai. Išmintingi žmonės savo pavyzdžiu turi įkvėpti kitus sankirtana-yajnai. Tai reiškia, kad jie turi gyventi susilaikydami, atsisakę neleistinų lytinių santykių, mėsos, azartinių žaidimų, narkotikų ir kitų svaiginančių priemonių vartojimo. Jeigu išmintingi žmonės, tai yra brahmanai, seks šiais nurodymais, šiuolaikinis pasaulis, kuriame viešpatauja chaosas ir anarchija, beabejo, pasikeis į gerąją pusę, ir žmonės pasieks išsvajotąją laimę ir ramybę.

 

 

14 tekstas

Brihaspatį paverte veršeliu, o jausmus - milžtuve, didieji išminčiai surinko į ją visas vedinio žinojimo rūšis, kad jo pagalba apvalyti kalbą, protą ir klausą. 

KOMENTARAS: Brihaspatis yra rojaus planetų šventikas. Rūpindamiesi žmonijos gerove, didieji išminčiai su Brihaspačio pagalba gavo vedines žinias, išdėstytas tvarkingoje sistemoje ir perdavė jas ne tik šios, bet ir kitų planetų gyventojams. Kitaip sakant, vedinės žinios yra vienas iš būtinų žmogiškosios civilizacijos komponentų. Jeigu žmonės rūpinsis tiktai savo kūniškų poreikių tenkinimu, ribodami savo veikla grūdų auginimu ir gamtos resursų eksploatavimu, žemėje niekada nebus klestėjimo. Žmonės taip pat turi turėti maisto protui ir klausai. Be to, jie turi kaip nors patenkinti savo poreikį kalbėti. Transcendentiniai maha-mantros garsai - Harė Krišna, Harė Krišna, Krišna Krišna, Harė Harė / Harė Rama, Harė Rama, Rama Rama, Harė Harė, yra vedinio žinojimo kvintesencija. Todėl, jeigu žmonės Kali-yugoje reguliariai kartos ir klausysis maha-mantros (sravanam ir kirtanam), tai apvalys visus visuomenės sluoksnius ir klases, ir patirs tiek dvasinę, tiek materialią laimę.