Džaiva dharma (13 skyrius)

Vradžanatha: Babadži, aš pilnai supratau, kad Veda, kuri taip sakant žinios, esančios svatah-siddha (savaime akivaizdžios) yra pramana. Kai kurie logikai ginčijasi prieš Vedas, bet jų pastangos yra bevaisės. Dabar, būk maloningas ir paaiškink antrą Dašamūla tattvos šloką.

Babadži:

haris tv ekaà tattvaà vidhi-çiva-sureça-praëamitaù

yad evedaà brahma prakåti-rahitaà tat tv anumahaù

parätmä tasyäàço jagad-anugato viçva-janakaù

sa vai rädhä-känto nava-jalada-käntiç cid-udayaù

Išties Šri Hari, kuriam Brahma, Šiva, Indra ir kiti devatos pastoviai siūlo pranāmas yra vienintelė Aukščiausia Absoliuti Tiesa. Nirvišeša-brahma, kuris neturi šakti, yra Šri Hari kūno spindesys. Maha Višnu, kuris sukūrė visatą ir kuris įžengė į ją kaip visuose glūdinti Supersiela, yra paprasčiausiai Jo dalinis pasireiškimas. Būtent Šri Hari vienintelis yra pati transcendentinės realybės forma (čit svarūpa), kurio kūnas yra ką tik susiformavusio audros debesies spalvos, kuris yra Šri Radha-vallabha, Šri Radhos mylimasis.

Vradžanatha: Upanišados aprašo brahma, kuris transcendentiškas sąlyčiui su materija, kaip aukščiausią tiesą, taigi, kokius argumentus įrodymui naudojo Šri Gaurahari, laikydamas brahma Šri Hari kūno spindesiu? 

Babadži: Šri Hari išties yra Bhagavānas, kurio tikroji prigimtis yra patvirtinama Višnu Puranoje (6.5.74) :

aiçvaryasya samagrasya véryasya yaçasaù çriyaù

jïäna-vairägyayoç caiva ñaëëäà bhaga itéìganä

Bhagavānas yra Aukščiausia Absoliuti Tiesa, turinti šešias nesuvokiamas ypatybes: visus turtus, jėgą, šlovę, grožį, žinojimą ir atsižadėjimą.

Egzistuoja tarpusavio ryšys tarp kūno (angī) ir jo dalių (anga) savybių. Gali kilti klausimas, kurios iš šių savybių yra angī, o kurios yra anga? Angī (kūnas) yra tai, kame yra visos angos (kūno dalys). Pavyzdžiui medis yra angī, o lapai ir šakos yra angos, kūnas yra angī, o kojos ir rankos yra jo angos. Todėl pagrindinė savybė (angī-guna) atstovauja kūną, o prie šios savybės visos kitos savybės (anga-guna) prisiderina kaip kūno dalys.

Transcendentinio Bhagavano kūno angī-guna yra jo spindintis grožis (śrī), o trys savybės – turtai (aĪšvarja), jėga (vīrja) ir šlovė (jaša) yra jo angos (dalys). Likusios dvi savybės – žinojimas (gjāna) ir atsižadėjimas (vairagja) yra šlovės savybės spindesys, kadangi gjāna ir vairāgja yra tik savybės atributai, o ne pačios savybės savo ruožtu. Tokiu būdu, gjana ir vairagja yra iš tiesų nirvikāra gjana, kuri yra prigimtinė, konstitucinė nirvišeša-brahma forma, o šis brahma yra dvasinio pasaulio kūno spindesys. Nekintantis, neaktyvus, nirvišeša brahma, kuris egzistuoja be kūno, be dalių ir taip toliau, nėra pats savaime išbaigta tattva. Greičiau tai priklauso nuo transcendentinio Bhagavano pavidalo. Todėl brahma nėra aukščiausia vastu (būtybė), kuri egzistuoja savo ruožtu. Tai yra vastu savybė. Bhagavanas iš tiesų yra vastu, o brahma yra Jo savybė, lygiai taip pat kaip ugnies šviesa nėra išbaigta ir nepriklausoma tattva, bet tik savybė, kuri priklauso nuo ugnies.

Vradžanatha: impersonalios nirvišeša brahmos savybės yra aprašytos daugelyje vietų Vedose, ir šių aprašymų pabaigoje yra visuomet naudojama mantra 'oà çäntiù çäntiù, hariù oà’, aprašanti aukščiausią tiesą Šri Hari. Kas yra šis Šri Hari?

Babadži: Šis Šri Hari faktiškai yra čit-lila-mithuna (jungtinė Radhos ir Krišnos forma), kurie atlieka dieviškus žaidimus.

Vradžanatha: Aš apie tai paklausiu vėliau. Dabar maloningai paaiškink man, kaip Paramātma, visatos kūrėjas yra dalinis Bhagavano pasireiškimas?

Babadži: Persmelkdamas viską savo aĪšvarjos ir virjos (galios) savybėmis ir sukurdamas visas visatas Bhagavanas įžengia į kiekvieną visatą savo amša (daliniu pasireiškimu), Višnu. Kiekviena Bhagavano amša visuomet išlieka pilna, nei viena iš jų nėra kada nors nepilna.

pürëam adaù pürëam idaà pürëät pürëam udacyate

pürëasya pürëam ädäya pürëam evävaçiñyate

Båhad-äraëyaka Upaniñad (5.1) and Éçopaniñad (kreipinys)

Avatari-puruša (visų avatarų šaltinis) yra pilnas ir tobulas. Kadangi jis yra visiškai tobulas, visos avataros, išeinančios iš Jo taip pat yra pilnos. Viskas, kas išeina iš Aukščiausios pilnumos, yra pilna. Net jei viena pilnuma yra atimama iš šios pilnumos, Jis vis dėlto išlieka pilnas. Jokiu būdu šis Paramešvara nepatiria jokio sumažėjimo.

Todėl ši išbaigta visuma Višnu, kuris įžengia į visatą ir kontroliuoja ją, yra iš tiesų glūdinti visur Supersiela, Paramātma. Šis Višnu turi tris pavidalus: Karanodakašaji Višnu, Kširodakašaji Višnu ir Garbhodakašaji Višnu. Karanodakašaji Višnu, kuris yra dalinis Šri Bhagavano pasireiškimas, gulasi į Priežasčių vandenyną arba Viradžos upę, kuri driekiasi tarp čit ir majika pasaulių. Iš čia Jis nužvelgia mają, kuri yra toli nuo Jo, ir šio žvilgsnio dėka sukuriamas materialus pasaulis.

Bhagavan Šri Krišna aprašė materialaus pasaulio kūrimą Šrimad Bhagavad-gytoje (9.10):

mayädhyakñeëa prakåtiù süyate sa-caräcaram

Man prižiūrint Mano iliuzinė energija sukuria visatą, pilną judančių ir nejudančių būtybių.

Taip pat yra pasakyta: sa aikšata, - „Ši Paramātma pažvelgė.“ (Aitarėja Upanišad 1.1.1)

Sa imäl lokän asåjat, „Ši Paramātma sukūrė visatą su judančiomis ir nejudančiomis esybėmis, pažvelgusi į Savo mają“. (Aitareya Upaniñad 1.1.2)

Karanodakašaji Višnu žvilgsnio galia, kuri įžengia į mają, tampa Garbhodakašaji Višnu, o lokalizuoti atomai transcendentinio Maha-Višnu žvilgsnio spinduliuose yra sąlygotos sielos. Kiekvienos džīvos širdyje Īšvara yra kaip nykščio dydžio Kširodakašaji Višnu ekspansija, taip pat žinoma Hiranjagarbhos vardu. Švetašvatara Upanišada (4.6) teigia: dvä suparëä säyujä sakhäyä, „džīva ir Paramātma yra džīvos širdyje tarsi du paukščiai ant medžio šakos. Vienas šių paukščių yra Īšvara, kuris apdovanoja karminės veiklos rezultatais, o kitas paukštis yra džīva, kuris ragauja savo veiklos vaisius.“ Šri Bhagavanas išreiškė šią tattvą Gyta Upanišadoje tokiu būdu (10.41): 

yad yad vibhütimat sattvaà çrémad ürjitam eva vä

tat tad evävagaccha tvaà mama tejo'àça-sambhavam

Tu turi suprasti, kad visi turtai, egzistencija, spindesys ir galia atsiranda iš mažytės mano turtų dalelės. Todėl Ardžuna, kokia būtinybė yra suprasti visus mano atributus atskirai? Paprasčiausiai suprask, kad savo ekspansijos pagalba aš sukūriau šią visą reiškiniją, ir todėl aš ją visiškai persmelkiu.

Todėl , Dievo Atributai, tokie kaip visatos kūrėjas ir palaikytojas pasireiškia Paramātmoje, daliniame parama-purušos Bhagavano pasireiškime.

Vradžanatha: Aš suprantu, kad brahma yra Šri Hari kūno spindesys, ir kad Paramātma yra jos dalis. Tačiau, kokie įrodymai egzistuoja, kad Bhagavanas Šri Hari yra Pats Krišna?

Babadži: Šri Krišna Bhagavan amžinai pasireiškia dviem savybėmis: viena jų aīšvarja (turtai ir didybė), o kita mādhurja (saldumas). Aīšvarjos savybė yra Nārājana, kuris yra dvasinio dangaus, Vaikunthos šeimininkas ir Maha Višnu šaltinis. Šri Krišna yra pilnas mādhurja savybės įsikūnijimas. Šis Šri Krišna yra aukčiausia visiško saldumo riba; išties Jo saldumas yra toks didelis, kad jis visiškai užgožia Jo aīšvarja. Siddhantos arba tattvos požiūriu nėra skirtumo tarp Krišnos ir Nārājanos. Tačiau, kai mes kalbame apie rasos lygį, kuris patiriamas dvasiniame danguje, Krišna yra ne tik visų rasų pagrindas, bet taip pat Jis Pats būdamas pati rasos forma, yra taip pat parama-upadeja-tattva, aukščiausiai patrauklus asmuo. Mes randame įrodymus Vedose, Upanišadose ir Puranose, kad Šri Krišna yra Svajam Bhagavan Šri Hari. Pavyzdžiui Rg Veda (1.12.164.31) teigia:

apaçyaà gopäm aëipadyamä namä

ca parä ca pathibhiç carantam sa-sadhrécéù

sa viñucér vasäna ävarévartti-bhuvaneñv antaù

Aš mačiau berniuką, kuris pasirodė piemenų dinastijoje. Jis yra nepuolantis ir niekuomet nesunaikinamas. Jis klajoja įvairiais keliais, kartais arti, o kartais labai toli. Kartais jis yra labai gražiai pasipuošęs įvairiais drabužiais, o kartais jis dėvi vienos spalvos drabužius. Tokiu būdu jis pastoviai rodo savo apreikštus ir neapreikštus žaidimus.

Priedo Chandogja Upanišadoje (8.13.1) yra teigiama:

çyämäc chabalaà prapadye çabaläc chyämaà prapadye

Atlikdamas seva Šyamai, žmogus pasiekia Jo transcendentinę buveinę, kuri yra kupina dvasinės palaimos ir stulbinančių įvairiausių lilų, o šioje čit-džagat jis pasiekia amžiną Šyamos prieglobstį.

Kitas šios šlokos suvokimo būdas yra tai, kad žodis šjama nurodo Krišną, o žodis Šjama arba Krišna reiškiantis juodas, aprašo nirguna-para-tattvą, kuri kaip juoda, yra bespalvė, o žodis šabala, reiškiantis gaura, nurodo į tą, kuris turi gausybę spalvų. Kitais žodžiais tariant, kai para-tattva turi visas transcendentines savybes, Jis yra vadinamas gaura. Slapta šios mantros prasmė yra tai, kad žmogus pasiekia Gaurą atlikdamas krišna-bhadžaną, ir žmogus pasiekia Krišną atlikdamas Gaurabhadžaną.

Ši ir kitos mantros aprašo išvaduotų ir tobulų sielų veiklą netgi pasiekus mukti pakopą.

Mes skaitome Šrimad-Bhagavatam (1.3.28):

ete cäàçäù kaläù puàsaù kåñëas tu bhagavän svayam

Rama, Nrisimha ir visos kitos avataros yra Aukščiausios Asmenybės, Šri Bhagavano dalys (amšos) arba dalių dalys (kala), bet Šri Krišna yra tas pirminis Bhagavanas Pats.

Gyta Upanišadoje (7.7) Šri Krišna Pats sako: mattaù parataraà nänyat kincid asti dhanaïjaya: „O Ardžuna, nėra nieko aukštesnio už mane,“ o taip pat Gopäla-täpané Upaniñad (Pürva 2.8) pasakyta:

eko vaçé sarva-gaù kåñëa éòyaù

eko ’pi san bahudhä yo ’vabhäti

Šri Krišna yra visa persmelkiantis, nedualus para-brahma, kuris kontroliuoja viską. Jis yra vienintelis garbinimo objektas visiems devatoms, žmonijai ir visoms kitoms gyvybės formoms. Nors Jis yra vienas, per Savo ačintja-šakti Jis apreiškia daugybę formų ir atlieka didžiulę įvairovę lilų.

Vradžanatha: Bet kaip gali Šri Krišna būti visa persmelkiantis, jei Jis turi vidutinio dydžio žmogišką formą? Jei mes pripažinsime, kad Jis turi formą, tai reiškia, kad Jis gali būti tik vienoje vietoje vienu metu, bet tai sukelia daugybę filosofinių nesutapimų. Pirmiausia tai, kad Jis negali būti visa persmelkianti tattva, jei jis turi formą ir kūną. Antra, Jei jis turi kūną, Jis bus apribotas materialios gamtos gunomis, taigi, kaip jis gali būti nepriklausomas ir beribis ir absoliutus autoritetas? Kaip visa tai išspręsti?

Babadži: Mano brangus sūnau, tu dabar galvoji taip, kadangi tu esi surištas majos savybėmis. Tol kol intelektas pasilieka surištas materialiomis savybėmis, jis negali paliesti šuddha-sattvos. Jei toks sąlygotas intelektas bando pranokti savo apribojimus, bandydamas suprasti šuddha-sattvą, jis primeta mayika formas ir savybes šuddha-sattvai, ir tokiu būdu sugalvoja materialų pavidalą Transcendencijai. Po kurio laiko intelektas atmeta šį pavidalą kaip laikiną, kintantį ir pavaldų materialios gamtos gunoms ir tuomet jis įsivaizduoja nirvišeša-brahmą. Būtent todėl žmogus negali suprasti Aukščiausios Absoliučios tiesos intelekto pagalba.

Visi apribojimai, kuriuos tu turi omenyje apie transcendentinę vidutinio dydžio formą, yra visiškai nepagrįsti. Beformiškumas, nekintamumas ir neveiklumas paprasčiausiai sudaro materialią sampratą apie tai, kas yra priešinga mūsų suvokimui apie materialias savybes, taigi, jos pačios savaime jau yra materialios savybės. Tačiau Šri Krišna taip pat turi savybes, kurios yra visiškai kitos prigimties, pavyzdžiui, Jo gražus, žydintis ir besišypsantis veidas, Jo lotosinės akys, Jo gražios lotosinės pėdos, kurios suteikia bebaimiškumą ir ramybę Jo bhaktams, o jo dvasinis pavidalas, kuris yra tyras transcendencijos įsikūnijimas, su kūno dalimis ir kūnu, tinkamu įvairiausiems žaismingiems užsiėmimams. Vidutinio dydžio šri vigraha, kuri yra pagrindas dviejų tipų savybėms (forma ir visko persmelkimas) yra aukščiausiai maloni. Narada-pančaratra aprašo Jo išskirtinį patrauklumą protui, o šis aprašymas yra kupinas visų siddhantų:

nirdoña-guëa-vigraha ätma-tantro

niçcetanätmaka-çaréra-guëaiç ca hénaù

änanda-mätra-kara-päda-mukhodarädiù

sarvatra ca svagata-bheda-vivarjitätmä

Šri Krišnos transcendentinis kūnas yra sudarytas iš amžinybės, sąmonės ir palaimos, net be menkiausio materialių savybių pėdsakų. Jis nėra pavaldus materialiam laikui ir erdvei. Priešingai, jis egzistuoja pilnumoje visose vietose ir visais laikais tuo pat metu. Jo pavidalas ir egzistencija yra absoliutaus nedualumo (advaya-jïäna-svarüpa-vastu) įsikūnijimas. Kryptis (erdvė) yra beribė realybė materialiame pasaulyje. Materialiu skaičiavimu, tik beformis objektas gali būti beribis arba viską persmelkiantis, bet esybė, turinti vidutinio dydžio formą, negali. Tačiau ši samprata tinka tik materialiam pasauliui. Dvasiniame pasaulyje visi objektai ir jų vidinė prigimtis bei atributai yra beribiai, taigi Šri Krišnos vidutinio dydžio pavidalas taip pat yra visa persmelkiantis. Vidutinio dydžio objektai šiame materialiame pasaulyje neturi šios visa persmelkiančios savybės, bet ji žavingai pasireiškia Šri Krišnos vidutinio dydžio vigrahoje. Tai yra antžmogiška Jo transcendentinės vigrahos šlovė. Ar tokie šlovingi atributai gali būti randami visa persmelkiančio brahma sampratoje? Materialios substancijos visuomet apribotos laiku ir vieta. Jei esybė, kuri natūraliai yra anapus laiko poveikio yra lyginama su visa persmelkiančiu dangumi, kuris yra apribotas ir laiko ir erdvės, tai argi ši esybė, kurie yra anapus laiko įtakos, neišmatuojamai didingesnė?

Šri Krišnos vradža-dhama yra ne kas kita kaip Brahma-pura, kuris yra paminėtas Čhandogja Upanišadoje. Ši vradžadhama yra visiškai transcendentinė realybė ir susideda iš visokiausių tipų transcendentinės įvairovės. Viskas toje vietoje – žemė, vanduo, upės, kalnai, medžiai, vijokliai, gyvūnai, paukščiai, dangus, saulė, mėnulis ir žvaigždynai – yra transcendentiški ir neturi materialių trūkumų arba ydų. Sąmoningas malonumas ten yra visuomet ir visur savo pilniausiu pavidalu. Mano brangus sūnau, ši Majapura-Navadvipa yra ta pati dvasinė buveinė. Tu nepajėgus to suvokti, kadangi tu esi surištas majos kilpomis. Bet, kai šventųjų ir sadhu malone tavo širdyje pabus dvasinė sąmonė, tu galėsi suvokti šią žemę kaip dvasinę dhamą, ir tik tuomet tu pasieksi vradža-vasa (gyvenimo Vradžoje) tobulumą.

Kas tau pasakė, kad, ten kur yra vidutinio dydžio forma, turi būti materialūs matai ir trūkumai? Tu negali suvokti tikrosios šios transcendentinės vidutinio dydžio formos šlovės, kol tavo intelektas yra surištas materialiais įspūdžiais.

Vradžanatha: Joks protingas žmogus negali turėti abejonių dėl šio momento. Tačiau aš noriu sužinoti, kada, kur ir kaip Krišnos dvasinė vigraha, dhama ir lila apsireiškia materialiuose apribojimuose, kadangi Šri Radha-Krišnos vigraha ir kūno spalva, jų lilos, palydovai, namai, žaidimų giraitės, miškai, antriniai miškai ir visi dvasinio pasaulio objektai yra transcendentiniai.

Babadži: Šri Krišna turi visas vertenybes, taigi, tai, kas atrodo neįmanoma, yra iš tikrųjų įmanoma Jam. Kas gi tame nuostabaus? Jis yra visagalis Asmuo (sarva šaktiman puruša), visiškai nepriklausomas aukščiausias kontroliuotojas, kuris yra visiškai autokratiškas ir prisotintas lila. Paprasčiausiai savo troškimu Jis gali pasirodyti šiame materialiame pasaulyje savo paties dvasiniu pavidalu, kartu su visa savo dvasine buveine. Kaip dėl to gali būti abejonių?

Vradžanatha: Savo troškimu jis gali daryti viską, ir jis gali apreikšti savo tyrą dvasinį pavidalą šiame materialiame pasaulyje – tiek man yra aišku. Tačiau materialistiški žmonės linkę galvoti, kad Šri Krišnos transcendentinė buveinė, kuri yra apsireiškusi čia, yra paprasčiausiai materialios visatos dalis, ir jie suvokia Jo vradža-lilą kaip paprastą mayika veiklą. Kodėl taip yra? Kodėl pasaulietiški žmonės negali matyti Krišnos savaime apsireiškusios dvasinės formos kaip sač-čid-ananda, kai Jis maloningai nužengia į šį gimimo ir mirties pasaulį?

Babadži: Viena iš Krišnos transcendentinių savybių yra Jo bhakta-vatsalya (prieraišumas Savo bhaktams). Dėl šios savybės Jo širdis sutirpsta ir per savo hladini-šakti Jis suteikia Savo bhaktams tam tikrą dvasinę galią, kuri leidžia jiems gauti tiesioginį Jo savaime apsireiškusio pavidalo ir Jo transcendentinių žaidimų daršaną. Tačiau neatsidavusiųjų akys, ausys ir kiti jutimai yra sudaryti iš majos ir jie negali regėti skirtumo tarp Bhagavano dvasinių žaidimų ir pasaulietinių įvykių žmonių istorijoje.

Vradžanatha: Ar tai reiškia, kad Bhagavan Šri Krišna nenužengia tam, kad suteiktų savo malonę visoms džīvoms?

Babadži: Bhagavanas iš tikrųjų nužengia, kad suteiktų naudą visam pasauliui. Bhaktai mato Jo nužengimą ir lilą kaip transcendentinius, tuo būdu ne atsidavusieji suvokia juos kaip paprastus žmogiškus dalykus, kurie atsitinka materialių principų įtakoje. Netgi taip, šios lilos turi galią suteikti tam tikros dvasinės naudos (sukrti), o ši sukriti palaipsniui kaupiasi, žmogus yra puoselėjamas, kol jame išsivysto į nenukrypstama šraddha į krišna-bhakti. Būtent todėl Bhagavano nužengimas iš tikrųjų suteikia naudą visoms džīvoms visatoje, kadangi džīvos, kurios turi tokią šraddhą ir atlieka ananyabhakti-sadhaną (tyrą atsidavimo tarnystę) vieną dieną bus pajėgios matyti transcendentinį Bhagavano pavidalą ir žaidimus.

Vradžanatha: Kodėl Krišnos lila nėra aiškiai aprašyta Vedose?

Babadži: Šri Krišnos žaidimai yra aprašyti šen bei ten Vedose, bet kai kuriose vietose jie yra aprašyti tiesiogiai, o kitose vietose netiesiogiai.

Dviejų rūšių išraiškos ar tendencijos apibrėžia žodžio reikšmę tekste: tiesioginė arba pažodinė reiškmė (abhidhā), ir netiesioginė arba antrinė reikšmė (lakšana). Jos taip pat yra vadinamos mukhyavritti ir gauna-vritti atitinkamai. Pažodinė reikšmė (abhiddha-vritti) mantroje çyämäc chabalaà prapadye, iš paskutinio Čhandogja Upanišados skyriaus aprašo išsivadavusiųjų džīvų rasos amžinumą ir tarnystės nuotaikas Krišnos atžvilgiu, priklausančias nuo atitinkamos rasos. Netiesioginė žodžių prasmė yra vadinama gaunavritti (antrinė reikšmė). Pokalbio tarp Jagjavalkjos, Gargī ir Maitrejī pradžioje Krišnos savybės yra aprašomos netiesioginio pristatymo būdu (lakšana-vritti), o pokalbio pabaigoje Krišnos viršenybė yra įtvirtinama tiesioginio pristatymo (mukhya-vritti) pagalba. Amžinieji Bhagavano žaidimai (nitjalila) kartais parodomi Vedose tiesioginėmis žodžių išraiškomis, o daugelyje vietų netiesioginiu būdu aprašomos brahma ir Paramātmos šlovė. Faktiškai tai yra visų Vedų pažadas aprašyti Šri Krišnos šlovę.

Vradžanatha: Babadži Mahašaja, nėra abejonių, kad Bhagavan Šri Hari yra para-tattva, bet kaip su padėtimi devatų, tokių kaip Brahma, Šiva, Indra, Sūrja ir Ganeša? Prašau būk maloningas ir paaiškink man tai. Daugybė brahmanų garbina Mahadevą kaip aukščiausią brahma-tattvą. Aš gimiau vienoje tokių brahmanų šeimų, taigi aš girdėjau ir sakiau tai nuo pat mano gimimo iki dabar. Aš noriu žinoti tikrąją tiesą.

Babadži:

Aš tau aprašysiu atitinkamas gyvųjų būtybių, garbinamų devatų ir deivių, bei Šri Bhagavano savybes. Per šių savybių gradaciją tu lengvai suprasi tiesą apie aukščiausią garbinimo objektą.

ayaà netä su-ramyäìgaù sarva-sal-lakñaëänvitaù

ruciras tejasä yukto baléyän vayasänvitaù

Tokios yra Šri Krišnos, aukščiausio herojaus savybės. Jis yra: 1) apdovanotas žavingomis kūno dalimis, 2) turi visas palankias charakteristikas, 3) gražus, 4) spindintis, 5) stiprus, 6) amžinai jaunas

vividhädbhuta-bhäñä-vit satya-väkyaù priyaà-vadaù

vävadükaù su-päëòityo buddhimän pratibhänvitaù

7) išmanantis daugelį stebinančių kalbų, 8) teisingas, 9) maloniai kalbantis, 10) iškalbingas, 11) inteligentiškas, 12) išsimokslinęs, 13) išradingas

vidagdhaç caturo dakñaù kåta-jïaù su-dåòha-vrataù

deça-käla-supätra-jïaù çästra-cakñuù çucir vaçé

patyręs besimėgaujant skoniais, 15) gudrus, 16) ekspertas, 17) dėkingas, 18) labai tvirtai laikosi įžadų, 19) nuovokiai sprendžia pagal vietą, laiką ir aplinkybes, 20) regi šastrų akimis, 21) tyras, 22) save suvaldęs,

sthiro däntaù kñamä-çélo gambhéro dhåtimän samaù

vadänyo dhärmikaù çüraù karuëo mänya-mäna-kåt

23) nepalaužiamas, 24) pakantus, 25) atlaidus, 26) neperprantamas, 27) rimtas, 28) išlaikantis pusiausvyrą, 29) dosnus, 30) dorybingas, 31) galantiškas, 32) gailiaširdis, 33) pagarbus kitiems,

dakñiëo vinayé hrémän çaraëägata-pälakaù

sukhé bhakta-suhåt prema-vaçyaù sarva-çubhaì-karaù

34) draugiškas, 35) kuklus, 36) drovus, 37) atsidavusiųjų sielų globėjas, 38) laimingas, 39) gera linkintis savo bhaktams, 40) premos valdomas, 41) gera linkintis visiems,

pratäpé kértimän rakta-lokaù sädhu-samäçrayaù

näré-gaëa-manohäré sarvärädhyaù samåddhimän

42) Savo priešų kankintojas, 43) žymus, 44) visų numylėtas, 45) palaikantis sadhu pusę, 46) sužavintis moterų protus, 47) visų garbinamas, 48) visų turtingiausias,

varéyän éçvaraç ceti guëäs tasyänukértitäù

samudrä iva païcäçad durvigähä harer amé

49) viršesnis už visus, 50) kontroliuotojas. Šios penkiasdešimt savybių pasireiškia neribotu laipsniu Bhagavano Šri Hari asmenybėje, tarsi beribiame vandenyne. Jos yra mažyčiu kiekiu džīvose, nors pilnai jas atstovauja Purušottama Bhagavanas. Kitos penkios Krišnos savybės yra pas Brahmā, Šivą ir kitus devatas, bet ne pas paprastas sielas:

 sadä svarüpa-sampräptaù sarva-jïo nitya-nütanaù

sac-cid-änanda-sändräìgaù sarva-siddhi-niñevitaù

51) Jis nenukrypsta nuo savo prigimties, 52) Jis yra visažinantis, 53) Jis visuomet gaivus ir naujas, 54) Jis yra koncentruota egzistencijos, žinojimo ir palaimos forma, 55) Jam tarnauja visos mistinės galios. Šias penkiasdešimt penkias savybės dalinai turi devatos.

athocyante guëäù païca ye lakñméçädi-vartinaù

avicintya-mahä-çaktiù koöi-brahmäëòa-vigrahaù

avatärävalé-béjaà hatäri-gati-däyakaù

ätmäräma-gaëäkarñéty amé kåñëe kilädbhutäù

Lakšmīpati Nārājana turi papildomas penkias savybes: 56) Jis turi nesuvokiamas galias, 57) nesuskaičiuojamos visatos yra Jo kūne, 58) Jis yra visų avatarų pirminė priežastis, 59) Jis suteikia gati (aukščiausią buveinę) tiems, kuriuos nužudo, 60) Jis gali pavilioti net ātmārāmas (tuos, kurie vidujai patenkinti).

Šių papildomų penkių savybių neturi Brahmā ir Šiva, bet jos nuostabiai pasireiškia Krišnos asmenyje pačiu tobuliausiu būdu. Be šių šešiasdešimties savybių Šrī Krišna turi ypatingas keturias savybes:

sarvädbhuta-camatkära-lélä-kallola-väridhiù

atulya-mädhurya-prema-maëòita-priya-maëòalaù

tri-jagan-mänasäkarñé-muralé-kala-küjitaù

asamänorddhva-rüpa-çréù vismäpita-caräcaraù

61) Jis yra tarsi platus vandenynas, kupinas labiausiai stulbinančių ir nuostabių līlų (žaidimų) bangų, 62) Jis pasipuošęs neprilygstama mādhurja-prema, ir todėl Jis yra įkūnytas palankumas Jo mylimiems bhaktams, 63) Jis patraukia visus tris pasaulius savo žavinčios muralī (fleitos) garsais, 64) Jo transcendentinio pavidalo spindintis grožis yra neprilygstamas, žavintis ir stulbinantis visoms judančioms ir nejudančioms būtybėms visose trijuose pasauliuose.

lélä premëä priyädhikyaà mädhurye veëu-rüpayoù

ity asädhäraëaà proktaà govindasya catuñöayam

Šrī Krišnos šešiasdešimt keturios savybės bei požymiai buvo aprašyti su Jo lélä-mädhuré, prema-mädhuré, veëu mädhuré and rüpa-mädhuré. Tai yra keturios ypatingos savybės, būdingos tik Jam vienam.

Šios šešiasdešimt keturios savybės pilnai ir amžinai pasireiškia Šrī Krišnoje, kuris yra sad-čid-ānandos įsikūnijimas. Paskutinės keturios savybės būdingos tik Šrī Krišnos svarūpai (prigimčiai). Jų neturi jokie kiti Jo žaidimų pavidalai. Be šių keturių savybių likusios šešiasdešimt savybių nuostabiai ir pilnai pasireiškia Šrī Nārājanoje, kuris yra Transcendencijos įsikūnijimas. Palikus šalyje paskutines penkias iš šių šešiasdešimties savybių, likusios penkiasdešimt penkios tam tikru kiekiu yra Šivoje, Brahmoje ir pas kitus devatas. Po pirmosios penkiasdešimt savybių labai ribotai pasireiškia pas visas džīvas.

Devatos, tokie kaip Šiva, Brahmā, Sūrja, Ganeša ir Indra yra apdovanoti Bhagavāno dalinėmis savybėmis, kad galėtų tvarkyti visatos reikalus. Jie gavo šių Bhagavāno turtų tam tikrą kiekį, todėl jie laikomi tam tikra Viešpaties inkarnacija. Konstitucinė visų šių devatų prigimtis yra tai, kad jie visi yra Bhagavāno tarnai, ir gausybė džīvų įgijo bhagavad-bhakti per jų malonę. Kadangi jie yra daug labiau kvalifikuoti nei kitos džīvos, jie taip pat laikomi džīvų garbinamomis dievybėmis, priklausomai nuo džīvos kvalifikacijos ir sąmonės lygio. Todėl atlikti pūdžą (garbinimo apeigas) jiems yra laikoma antrinėmis bhagavad-bhakti taisyklėmis ir nuorodomis. Jie visuomet yra garbinami kaip džīvų guru, nes jie gali suteikti joms nenukrypstamą krišna-bhakti. Mahādeva, visų dievų Īšvara turi tokią tobulą bhagavad-bhakti, kad laikoma, jog jis nesiskiria nuo bhagavat-tattvos. Dėl šios priežasties mājāvādžiai garbina jį kaip aukščiausią brahma-tattvą.