DEŠIMT ĮŽEIDIMŲ - daša viddha nama aparadha

Švento vardo galia

Šventų vardų kartojimas, hari-nama sankirtana yra vadinama Kali amžiaus religijos principu Vedose (om asyajanato nama rid vivaktan mahas te visno sumatim bhajamahe), Upanišadose (Kali-santanara), Smriti (Bhagavad-gyta), Šrimad Bhagavatam ir kitose mažesnėse Puranose taip pat istorijose, kaip Mahabharata.

Dar daugiau, Šri Čaitanja Mahaprabhu šiame amžiuje nužengė tam, kad Savo Paties pavyzdžiu parodyti, kad garsus šios didžiosios mantros kartojimas ir giedojimas yra aukščiau bet kokios kitos religinės veiklos. Vėlgi Savo Šikšaštakoje griausmingu balsu Jis paskelbė apie šlovingą harinama sankirtanos pergalę. Jis taip pat mokė to paties per savo Namačarja Šrila Haridasą Thakurą, kuris be jokių pertraukų kasdien garsiai kartojo 300000 šventų vardų. Išplaktas 22 turgavietėse Ambika Kalna gubernatoriaus nurodymu, Haridasa pademonstravo savo ištikimybę Šventam Vardui, kai jis pasakė:

khanda khanda deha mora jaya yadi prana

tathapitha vadane na chari hari-nama

„Mano kūnas gali būti sudraskytas į mažyčius gabalėlius ir mano gyvybės oras gali jį palikti. Netgi tada aš niekaip neatsisakysiu kartoti Šventus Vardus.“ (Caitanya-bhagavata 1.14.135)

Kiti brangūs Mahaprabhu palydovai parodė panašią ištikimybę Šventam Vardui. Kai mes mąstome apie tai, kokiu būdu Viešpats ir Jo atsidavusieji atskleidė Maha-mantros galią, mes turėtume virpėti iš džiaugsmo ir nuostabos.

Tad kodėl mes esame tokie nesėkmingi? Kodėl mes nesulaukiame čia pat savo kartojimo vaisių? Priežastis yra aiški: mes įžeidinėjame Šventą Vardą.

namaikam yasya vaci smarana-patha-gatam

 srotra-mulam gatam va suddham

vasuddha-varanam vyavahita-rahitam

tarayaty-eva satyam

tac ced deha-dravina-janata-lobha-pasanda-madhye

niksiptam syan na phala-janakamsighram evatra vipra

“Jei žmogus bent kartą ištarė Šventą Viešpaties vardą, ar tik atsiminė jį ar išgirdo praeidamas pro šalį, be jokios abejonės tai išvaduos jį nuo materialių pančių, ar tai buvo ištarta teisingai, ar neteisingai, tinkamai sujungta, ar pasakyta atskiromis dalimis. O brahmana, jei žmongus naudoja Šventą vardą savo materialaus kūno labui, dėl materialaus turto ar pasekėjų, ar veikiamas godumo ar ateizmo, kitais žodžiais tariant, jei žmogus ištaria Šventą Vardą su įžeidimais, toks kartojimas nesuteiks trokštamo rezultato tuo pačiu greičiu. (Padma Purana, Hari Bhakti Vilasa 11.572, Caitanya-caritamrta 3.3.60)

Jei vis dėlto mes tęsime širdingai giedoti, priklausomai nuo to, kiek pašalinsime savo įžeidimus, mes galėsime patirti Švento vardo suteikiamą naudą – meilę Krišnai. Kartodamas mantrą, gautą iniciacijos metu, žmogus sumažins savo materialius prisirišimus ir jo skonis Švento Vardo kartojimui vis didės. Kartojant Šventą vardą, Jo malone, žmogus galės pajusti, kaip meilė Krišnai bunda jo širdyje.

Šrila Bhaktivinoda Thakura rašė savo dainoje "krsna-nama dhare kata bala?" (iš “Šaranagati”):

isat vikasi'punah, dekhay nija-rupa-guna

citta hari' loya krsna-pasa

purna vikasita hoiya, vraje more jaya loiya,

dekhay more svarupa-vilasa

 “Kai Šventas Vardas netgi truputį atsiskleidžia, jis parodo man mano dvasinį pavidalą ir savybes. Jis pavagia mano protą ir padeda jį Krišnai prie šalies. Kai Šventas Vardas atsiskleidžia visiškai, jis nuneša mane tiesiai į Vradžią, kur jis parodo mano asmeninį vaidmenį amžinuose žaidimuose.“

Švento Vardo malone mes taip pat pasieksime būvį, kuriame mes galėsime kartu su Čaitanja Mahaprabhu pasakyti,

kiba mantra dile gosani kiba tara bala

japite japite mantra karile pagala

„Kokią mantrą tu man davei, o Gurudeva! Kokias galias ji turi? Kai aš kartoju šią mantrą, aš jaučiu, kaip ji mane paverčia bepročiu.“ (“Čaitanya-caritamrta” 1.7.81)

Kai mes pasieksime šį tašką, mes pradėsime suprasti Švento Vardo galią.

Kartojant Harė Krišna maha-mantrą yra trys kartojimo pakopos:

1)  Kartojimas su įžeidimais - nama aparadha

2)  Stadija, kai įžeidimai mažėja - namabhasa

3)  Kartojimas be įžeidimų - šuddha nama

 

Haridasa Thakura ČČ aiškina, kad nama bhasa reiškia, kai saulė dar žemiau horizonto, tačiau jos spinduliai jau šviečia danguje. Šuddha nama reiškia, kad saulė jau patekėjo. Nama bhasa tokia galinga, kad ji sugeba suteikti išsivadavimą, nors šuddha nama pakopa suteikia krišna premą - meilę Dievui.

Kaip saulėtekio žara, saulei dar nepatekėjus, sugeba išvaikyti dvasias, vaiduoklius ir vagis, taip ir nama bhasa išsklaido ir sunaikina nuodėmes. Nors pradinėje pakopoje žmogus kartoja Šventą vardą su įžeidimais, reikia suvokti, kad jei mes bandome kartoti be įžeidimų, tai kartojimas ir yra be įžeidimų. Nama bhasa vadinamas toks kartojimas, kada žmogus dėka savo neišmanymo nesuvokia apie įžeidimus, kuriuos jis daro. Nama aparadha vadinamas toks kartojimas, kada šventą vardą kartoja impersonalistas, trokštantis išsivadavimo, arba hedonistas, siekiantis malonumų.

Nama bhasos formos:

1.  netiesioginis kartojimas - sanketya, kai žmogus kartoja šventą vardą turėdamas omenyje visai ne tai (arabiškas harama reiškia kiaulė, nors sanskritu reiškia O, Rama.).

2.  Parihasya (stobha - nepagarbiai) - kartojimas juokais arba tyčiojimasis, kai žmonės juokiasi sakydami: Ei jūs, Hari Kišnos. Jie taip pat palaipsniui pasiekia išsivadavimą.

3.  Abejingas, atmestinas kartojimas - helana, kai žmogus nerodo tinkamos pagarbos šventam vardui.

 

Kai neofitas pradeda kartoti Harė Krišna Maha-mantrą, paprastai jis daro daug įžeidimų. Yra dešimt pagrindinių įžeidimų ir jei žmogus vengia atlikti šiuos įžeidimus, jis gali pasikelti iki antros stadijos: tarp kartojimo su įžeidimais ir tyro kartojimo. Tą pačią akimirką, kai žmogus pasiekia tyro kartojimo stadiją - jis jau išvaduotas. Tai vadinama bhava maha davagni nirvapanam. Kai tik žmogus išsivaduoja iš liepsnojančios materialios egzistencijos ugnies, jis gali mėgautis transcendentinio gyvenimo skoniu.

Anarthos

Einant atsidavimo tarnystės keliu atsidavęs pasiekia anartha nivrti pakopą, kada jam reikia įveikti įvairias kliūtis savo kelyje pas Krišną. Šios kliūtys vadinamos anarthomis arba materialiais arba nereikalingais prisirišimais. Anarthos būna keturių rūšių:

1)  atsiradusios dėl praeities nuodėmingos veiklos,

2)  atsiradusios dėl praeities dorybingos veiklos,

3)  atsiradusios dėl įžeidimų,

4)  atsiradusios dėl netobulai atliekamos tarnystės.

 

Anarthos, kilusios dėl praeities nuodėmingos veiklos, pasireiškia 5 rūšių kleša (kančiomis): neišmanymas (avidya), klaidingas ego (asmita), prisirišimas (raga), neapykanta (dveša) ir blogi įpročiai arba baimė prarasti tai, kas sukaupta (abhiniveša).

Anarthos, kilusios iš praeities dorybingos veiklos pasireiškia prisirišimu prie rezultatų, noru tenkintis dorybės gunoje ir noru išsivaduoti. Tačiau tokios anarthos taip pat veda į kančią, nes bhukti (juslinis pasitenkinimas) ir mukti (išsivadavimas) atima bhakti, o tai prailgina materialią egzistenciją.

Anarthos atsirandančios dėl įžeidimų, atsiranda konkrečiai iš nama aparadhų arba Švento Vardo įžeidimų. Seva aparadhos arba įžeidimai Dievybėms nėra tie įžeidimai, kurie stabdo mūsų progresą, nes jie susiję su nežinojimu ir yra atsitiktiniai. Jų poveikis panaikinamas Švento vardo kartojimu. Tačiau seva aparadhos, atliekamos neatsitiktinai, o kaip įprotis, virsta nama aparadha arba septintu Švento Vardo įžeidimu.

Reikia įvertinti tai, kad Švento Vardo kartojimas yra būdas pasiekti tikslą ir pats tikslas. Kad pasiekti tikslą - tyrą meilę Dievui turime kartoti teisingai šią mantrą. Kitaip tikslo nepasieksime. Kartojant Harė Krišna Maha mantrą su įžeidimais gali ir negauti trokštamo rezultato. Yra sakoma, kad žmogus gali kartoti Harė Krišna maha mantrą milijonus gyvenimą ir taip ir nepasiekti meilės Dievui. Kai kurie įžeidimai yra baisūs, ir atlikdamas juos žmogus ruošia sau kelią į pragarą. Kiti įžeidimai yra ne tokie baisūs, tačiau jie taip pat sulaiko mus nuo dvasinio progreso.

Pradžioje kiekvienas kartoja maha mantrą su įžeidimais, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti mantros. Reikia nuoširdžiai stengtis išvengti dešimties švento vardo įžeidimų ir Krišna leis mums pakilti iki nama bhasos pakopos. Tačiau jei mes, bijodami įžeidimų atsisakysime kartoti mantrą, mes atliksime didžiausią prievartą prieš save.

Norint tyrai kartoti Harė Krišna mantrą reikia sekti Čaitanjos Mahaprabhu nurodymu:

tåëäd api sunécena

taror api sahiñëunä

amäninä mänadena

kértanéyaù sadä hariù

Tas, kuris yra nuolankesnis už šiaudą gatvėje, kuris yra kantresnis už medį, kas nereikalauja pagarbos sau, tačiau rodo pagarbą kiekvienam, tik toks žmogus gali karoti šventą vardą pastoviai.

Dešimt Švento vardo įžeidimų (Daša vidha nama aparadha)

Padma Puranoje teigiama:

satam ninda namnah paramam aparadham vitanute

yatah khyatim yatam katham u sahate tad-vigarham

 

sivasya sri-visnor ya iha guna-namadi-sakalam

dhiya bhinnam pasyet sa khalu hari-namahita-karah

 

guroravajna sruti-sastra-nindanam

tathartha-vado hari-namni kalpanam

 

namno balad yasya hi papa-buddhir

na vidyate tasya yamair hi suddhih

 

dharma-vrata-tyaga-hutadi-sarva-

subha-kriya-samyam api pramadah

 

asraddadhane vimukhe 'py asrnvatl

yas copadesah siva-namaparadhah

 

srutvapi nama-mahatmyam yah priti-rahito narah

aham-mamadi-paramo namni so 'py aparadha-krt

 

jate namaparadhe tu pramade tu kathancana

sada sankirtayan-nama tad eka sarano bhavet

 

namaparadha-yuktanam namanyeva harah-tyagham

avasranti-prayyuktani tany-evartha karani yat

Piktžodžiauti prieš atsidavusius, kurie paskyrė savo gyvenimą propaguoti Šventą Viešpaties Vardą yra didžiausias įžeidimas. Visi kiti įžeidimai išsiskleidžia iš šito.

Nedera laikyti pusdievių, tokių kaip Šiva, nepriklausomais nuo Višnu, ir nedera atskirti Viešpaties Višnu Vardą, pavidalą, veiklą ir Jo savybes nuo Jo esmės.

Negalima nepaklusti dvasinio mokytojo nurodymams. Negalima kritikuoti šventųjų raštų ir Švento Vardo šlovę laikyti perdėta.

Tas, kuris tiki, kad gali atlikti nuodėmes, remdamasis Švento Viešpaties Vardo galia yra toks didelis įžeidėjas, kad joks kiekis reguliuojamos veiklos, meditacijų, askezių ar bet kokios rūšies jogos praktikų negalės jo apvalyti.

Yra įžeidimas klaidingai manyti, kad Šventas Vardas prilygsta bet kokiai kitai palankiai veiklai, tokiai kaip varnašramos pareigų vykdymas, religinių apeigų atlikimas, atsižadėjimas ar ugnies atnašavimai.Taip pat yra įžeidimas kartojant būti nedėmesingu Šventam Vardui.

Negalima mokyti žmogaus, kuris neturi tikėjimo ir kuris netrokšta klausytis apie Švento Vardo šlovę. Tai rimtas įžeidimas Šventam Vardui.

Jei žmogus, netgi išgirdęs apie Švento Vardo šlovę, neprisirišęs prie Jo, o liko prisirišęs prie savo klaidingo ego ir nuosavybės, jis yra įžeidėjas.

Jei per neapsižiūrėjimą ar dėl kitos priežasties žmogus atliko įžeidimą, jis turi priimti absoliutų Švento Vardo prieglobstį ir visuomet kartoti Šventą Vardą.

Nuoširdus ir uolus Švento Vardo kartojimas yra vaistas nuo visų atliktų įžeidimų.

Detaliau išnagrinėsime šiuos įžeidimus.

1)  Piktžodžiauti ar apkalbinėti tyrą Viešpaties atsidavusį, paskyrusį savo gyvenimą Švento Vardo kartojimui. Sadhu ninda.

Atlikęs tokį įžeidimą žmogus turi jaustis kaip pats žemiausias žmogus ir pulti prie vaišnavo pėdų prašant jo atleidimo. Jei jis neatleidžia, tada turime stengtis patenkinti kiekvieną jo norą ir jam tarnauti, tačiau jei netgi tada mes negauname atleidimo, tada mums belieka tik atmesti visus savo prisirišimus ir rasti prieglobstį nama kirtanoje. Tada mes prašome Krišnos, kad jis suminkštintų atsidavusiojo širdį, taip, kad mes galėtume toliau progresuoti. Neįmanoma progresuoti tol, kol mes negauname aplinkinių bhaktų malonės arba kol juos įžeidinėjame. Jei mes atsisakome atsiprašyti vaišnavo ir galvojame, kad švento vardo kartojimas atpirks mūsų kaltę, mes pradėsime daryti dar daugiau nama aparadhų. Nereikia ieškoti išsisukimo nuo atsiprašymo, nurodant į įžeisto vaišnavo trūkumus.

Bhaktivinoda Thakura sako, kad yra keturių rūšių vaišnava aparaddha:

a)  Kritikuoti už tai, kad vaišnavas yra žemos kilmės, priklauso tam tikrai tautybei, rasei, lyčiai.

b)  Kritikuoti už atsitiktinį prasižengimą.

c)  Kritikuoti už dar likusias praeities nuodėmingų veiksmų pasekmes, tokias kaip kūno trūkumai arba elgesio specifika, arba įpročiai, kurių žmogus dar negali atsisakyti.

d)  Kritikuoti už nuodėmes padarytas iki atsidavimo Krišnai arba gyvenimo pagal Krišnos sąmonės principus.

“Skanda purana” teigia, kad įžeisti vaišnavą galima 6 būdais:

Kvailys, kuris įžeidžia vaišnavus keliauja į pačią blogiausią iš pragaro planetų su daugeliu savo protėvių kartų. Tie, kurie užmuša vaišnavą, kritikuoja bhaktus, kurie pavydi bhaktams, nenusilenkia jiems susitikę, supyksta ant vaišnavo arba nesidžiaugia, pamatę vaišnavus, jie priklauso šešioms kategorijoms žmonių, kurie yra kandidatai į pragarą.

Čaitanya Mahaprabhu sakė, kad vaišnava aparadha prilygsta išprotėjusiam drambliui, kuris įsiveržia į gerai puoselėjamą sodą ir sugriauna daugelio metų triūsą.

2)  Manyti, kad yra daug Dievų ir Šivos, Brahmos bei kitų pusdievių vardai prilygsta Krišnos vardui. Krišna yra pirminis ir vienintelis. Visi kiti dievai yra tik jo įgalintos asmenybės. Jie neturi nepriklausomos egzistencijos nuo Krišnos ir yra dživa tattvos. Netgi Šiva, kuris nėra paprasta dživa, negali būti prilygintas Višnu. Todėl manyti, kad visus mūsų dvasinius ir materialius poreikius gali patenkinti bet koks pusdievis yra klaidinga. Šis įžeidimas taip pat priklauso tai nuomonei, kad visi pusdieviai iš tiesų yra vienas ir tas pats Dievas, kuris pasireiškia skirtingais pavidalais. Arba, kad visi pusdievių vardai nurodo į tą pačią asmenybę. Turime suvokti, kad visi pusdieviai yra Krišnos visatos kūno dalys, tačiau nėra pats visatos kūnas. Kreiptis į žmogaus ranką nelygiavertis dalykas, kaip kreiptis į patį žmogų.

3)  Laikyti dvasinį mokytoją paprastu žmogumi ir nevykdyti jo nurodymų. Guror avajna. Manyti, kad dvasinis mokytojas paprasčiausiai daugiau žino, arba yra protingesnis už kitus. Taip pat manyti, kad dabar aš turiu dvasinį mokytoją, tačiau kai aš sužinosiu tiek pat kiek jis, aš pats galėsiu būti mokytojas arba man reikės naujo mokytojo. Laikyti, kad dvasinis mokytojas priklauso kokiai nors kastai. Visa tai laikoma švento vardo įžeidimu. Kas atlieka šį įžeidimą, vadinamas pragaro gyventoju.

4)  Apkalbinėti Vedų literatūrą ir literatūrą sekančią Vedų tradicijomis. Šruti-Šastra nindam. Tai reiškia taip pat įžeidinėti Vedų literatūrą ar teigti, kad ji neturi jokios vertės, Kali jugoje duotas aukščiausias procesas. Šruti literatūra tebėra pati vertingiausia literatūra, nes ji yra paties Viešpaties žodžiai perduoti senovės išminčių. Teigti, kad tokia literatūra yra menkavertė, reiškia kad mes laikome save, siaurapročius ir siaurakakčius Kali jugos gyventojus protingesniais už senovės išminčius. Šruti literatūra be abejonės vertinga, tačiau Kali jugoje žmonės neturi pakankamai intelekto suprasti jas. Todėl šiame amžiuje didžiausia svarba tenka ne studijoms, o švento vardo kartojimui. Geresniems dalykams mes netinkame.

5)  Savaip interpretuoti Šventą Viešpaties Vardą. Atrasti naujas prasmes šventame varde, savaip versti Harė Krišna maha mantrą.

“Džaimini samhitoje” pasakyta:

“Žmonės, kurie interpretuoja, kad šventas vardas, kuris aprašomas Šruti, Smrti ir Puranose yra perdėjimas,  visuomet gyvena pragare.”

“Brahma samhitoje” Aukščiausias Dievo Asmuo aiškina Bodhayanai:

“Kiekvieną žmogų, kuris išgirdęs įvairiausius aprašymus apie naudą, gaunamą kartojant šventus vardus, mano, kad ši naudo yra perdėta, aš nusviedžiu į pastovią kančią ir negandas daugybe baisių būdų.”

Šventraščiai paaiškina, kad šventas vardas turi visas Aukščiausio Dievo Asmens galias. Šventas vardas yra tobulai dvasinis. Todėl jis turi galią išvaduoti žmogų iš gimimo ir mirčių rato. “Višnu-dharma Puranoje” sakoma:

“Mano brangus karaliau, šis žodis Krišna yra toks palankus, kad kiekvienas, kartodamas šį šventą vardą, tuoj pat išsivaduoja nuo visos nuodėmingos veiklos pasekmių, sukauptų per daugybę gyvenimų.”

“Brhan-Naradiya Puranoje” pasakyta:

“O geriausias iš brahmanų, šventų Viešpaties Hari vardų kartojimas yra vienintelis būdas, kaip žmonės gali išsivaduoti nuo visų nuodėmių. Aš nematau kito kelio.”

“Brhad-Visnu Purana” pasakyta:

Kiekvienas žmogus, kuris kartoja šventą Krišnos vardą, gali tuoj pat įveikti daugiau atoveiksmių už nuodėmingus veiksmus, nei jis pajėgus padaryti nuodėmių.

Visi šie švento vardo šlovės aprašymai yra visiškai teisingi. Tačiau kai šiuos aprašymus skaito žmonės, kurie užsidirba pragyvenimui iš karmos ritualų ir mokydami impersonalių jñānos spekuliacijų, tam kad apsaugoti savo pajamas jie sako, kad visi šie aprašymai yra perdėti. Jų interpretacija yra tokia: “Šventraščiuose aprašyta švento vardo šlovė nėra visiškai teisinga. Perdėti naudos, gaunamos kartojant šventą vardą, aprašymai yra pateikiami, kad patraukti žmogų prie švento vardo.” Žmonės, atliekantys tokį įžeidimą nepatiria potraukio švento vardo kartojimui. Todėl visiškai tikėdamas šventraščių žodžiais tu turi kartoti šventą Viešpaties Hari vardą. Reikia vengti bendrauti su tokiais žmonėmis, kurie interpretuoja švento vardo šlovę kaip perdėtą. Pamačius tokį žmogų reikia tuoj pat išsimaudyti su visais drabužiais. Tokį mokymą pateikė Viešpats Gauranga”. (“Džaiva dharma” 5 sk.)

6)  Laikyti Švento Vardo šlovę įsivaizduojama. nama artha vada

Kartais bhaktai sako, kad galima kartoti savo vyro ar žmonos vardą, tačiau jei jo nemyli tai taip ir nepamilsi. Taip ir su Dievo Vardu. Galima apsivalyti nuo užsiteršimo materija, tačiau vien kartodamas Dievo vardą, Jo nepamilsi. Taip mąstyti yra didelis įžeidimas, nes mes prilyginame Dievą paprastai gyvai būtybei.

“Impersonalistai ir materialistai galvoja, kad Aukščiausiasis yra beformis ir bevardis. Jie galvoja, kad išminčiai sukūrė vardus Rama, Krišna ir kitus Viešpaties vardus, kad padėtų žmonėms pasiekti tobulumą. Tie, kurie priima šias išvadas, įžeidžia šventą vardą. Tiesa yra tokia, kad šventas vardas yra dvasinis ir amžinas. Šventas vardas pasirodo tik tuomet, kai dvasinės juslės užimtos atsidavimo tarnyste. Išklausęs pamokymus iš bona fide dvasinio mokytojo ir šventraščių, tu turi suprasti, kad šventas vardas yra tikras, dvasinis ir amžinas. Šventas vardas nebus tau gailestingas, jei tu manysi, kad jis yra tik įsivaizduotas.” (“Džaiva dharma” 5)

7)  Atlikti nuodėmingus veiksmus pasiliaujant Švento Vardo galia.

Žmogus gali būti silpnas, ir tai reiškia, kad ne iš karto, atėjęs į Krišnos Sąmonės judėjimą jis atsisakys nuodėmingos veiklos, prie kurios buvo anksčiau prisirišęs. Tačiau netgi, jei mes darome kažkokias nuodėmes, tai neužtveria kelio į tobulėjimą. Viskas priklauso nuo mūsų nusistatymo.  Jei mes atlikdami nuodėmingą veiklą suprantame, ką darome ir galvojame, kad esame per silpni, to nedaryti, tačiau prašome Dievo, kad suteiktų mums jėgų atsisakyti tokios veiklos ir neišmestų mūsų iš Krišnos Sąmonės, tokia nuostata nėra nama aparadha griežtąją prasme. Tačiau manyti, kad švento vardo kartojimas sudegina nuodėmingos veiklos pasekmes, todėl galima daryti kažką nuodėmingo, o po to tik sukartoti Harė Krišna mantrą, tokia mąstysena yra įžeidi ir nuodėminga. Arba galvoti, kad ta veikla, kurią aš atlieku yra visiškai normali. Jokios čia nuodėmės. Jei aš atliksiu tai, kas vadinama nuodėminga veikla, bet mano sąmonė liks nesusitepusi, tuomet jokios nuodėmės iš tiesų nėra. Tai reiškia, kad nusidėti nėra taip nuodėminga, kaip pateisinti nuodėmę.

8)  Prilyginti Švento vardo kartojimą materialiai veiklai, kuri aprašyta karma kandos skyriuje. Siekti materialaus rezultato, kartojant Harė Krišna mantrą. Siekti prisišaukti Dievą, kad šis patenkintų mūsų materialius troškimus.

“Tai yra didelis įžeidimas, laikyti, jog Harė Krišna mantros kartojimas prilygsta varnašrama dharmos laikymuisi, labdaros teikimui, religinių ceremonijų atlikimui, askezių ir įžadų laikymuisi, atsižadėjimo praktikai, ugnies aukų atnašavimams, aštanga jogai ir kitiems darbams, kurie visi yra materialistinė dorybinga veikla. Šie ir kiti dorybingi darbai aprašomi šventraščiuose yra tik materiali veikla. Tačiau šventas Viešpaties vardas yra anapus materijos pasaulio. Dorybinga veikla aprašyta čia yra tik priemonės pasiekti tam tikriems tikslams. Galutinis tikslas savo prigimtimi yra dvasinis. Visi šie dorybingi darbai yra tik priemonės. Jie nėra tikslas. Tačiau šventas Hari vardas yra priemonė atliekant sadhana bhakti ir galutinis tikslas, kai atsidavęs skina savo dvasinės veiklos vaisius. Todėl paprasti materialūs darbai neprilygsta šventų Viešpats Hari vardų kartojimui. Žmogus, kuris galvoja, kad jie yra lygūs, atlieka švento vardo įžeidimą. Materialūs dorybingi darbai atneša tik labai mažą ir tariamą naudą. Žmogus, kuris meldžia, kad šventas vardas suteiktų jam tą mažą ir tariamą rezultatą, atlieka įžeidimą. Tokie žmonės galvoja, kad dorybinga veikla prilygsta švento vardo kartojimui. Tas, kuris žino, kad materialūs dorybingi darbai suteikia tik mažą ir tariamą rezultatą, o šventas Viešpaties vardas yra tobulai dvasinis, įgyja žinojimą, vadinamą 'abhideya jñāna’. (“Džaiva dharma”, 5)

9)  Pasakoti apie Švento Vardo šlovę netikinčiam ar tam, kurio tai nedomina. Kalbėti apie Krišną tam, kurio tai nedomina yra tuščias laiko gaišinimas. Krišna patalpino jį į materialų pasaulį, kodėl mes norime būti geresniais už Krišną. Kodėl  mes norime išgelbėti tuos, kurie nenori būti išgelbėtais. Yra daugybė žmonių, kurie ieško Krišnos sąmonės. Reikia pamokslauti tokiems žmonėms. Pamokslaudami materialistams, dažnai išprovokuojame juos įžeidinėti Dievą, o tai jau yra nama aparaddha. Mes negalime elgtis tokiu būdu, kad žmonės pradėtų įžeidinėti Dievą.

10) Neturėti tvirto įsitikinimo Švento Vardo kartojimu ir išlaikyti daugybę prisirišimų, netgi supratus Vedų pamokymus apie tai. Tai reiškia, kad mes galvojame, kad kartojant Harė Krišna mantrą, visi mūsų materialūs troškimai ir bjaurūs įpročiai praeis savaime. Tačiau tai yra mūsų norai, ir kol mes patys jų neatsisakome, Krišna neatima jų iš mūsų. Krišna gali suteikti mums jėgų, atsisakyti nuodėmingo gyvenimo, bet žingsnį žengti reikės mums patiems. Todėl nusivylimas švento vardo galia yra visiškai nepagrįstas. Mes paprasčiausiai tikimės iš jo to, ko jis neduoda.

Taip pat visų įžeidimų priežastimi laikomas nedėmesingas Harė Krišna maha-mantros kartojimas, todėl kiekvienas, kuris nori išsivaduoti nuo visų šių įžeidimų, turi visokeriopai vengti šių įžeidimų ir taip pasiekti tyrą meilę Dievui. Bhaktivinoda Thakura sako, kad yra trijų rūšių nedėmesingas kartojimas:

a)             abejingumas arba nenoras sekti sadhanos principais.

b)            Tingumas arba mieguistumas.

c)             Dėmesio nukreipimas į pašalinius objektus.

Įžeisti Šventą vardą yra tas pats kas įžeisti savo šeimininką. Toks įžeidėjas netenka globos, rūpesčio, priežiūros. Šeimininkas juo nesirūpina.  Žmogus netekęs Šeimininko malonės pasmerktas neturtui ir vargui.

Niekada nereikia sakyti, kad aš nedarau Švento vardo įžeidimų. Tai yra neteisinga, kadangi, jis iki šiol neapreiškia nama kirtanos ekstazės požymių. Jo širdis tebėra kieta. Tai reiškia, kad jo kartojimas dar netyras.

Materialistiškiems žmonėms, kartojantiems maha-mantrą su įžeidimais patariama kartoti prieš tai Panča-tattva maha-mantrą, kadangi sakoma, kad Krišnos Vardas priima įžeidimus, o Gaurangos ir Nitjanandos vardai niekuomet nepriima įžeidimų. Kreipdamiesi į juos mes tarsi atsiprašome už tuos įžeidimus, kuriuos atliekame kartodami Harė Krišna mantrą.

KLAUSIMAI

  1. Išvardinkite ir paaiškinkite dešimt švento Vardo įžeidimų?
  2. Kokios yra trys švento Vardo kartojimo pakopos?
  3. Kaip išvengti įžeidimų?
  4. Kokios yra anarthų kategorijos?