Šri Šri Nitai Gaura Čandra

Dievybės

Dievybių garbinimo vadovas

Pirmiausia mes meldžiamės Šri Guru ir Šri Gaurangos malonės, kad galėtume tinkamai pristatyti šį Arčana-Paddhati (Dievybių garbinimo vadovą) pagal Guru, Sadhu ir Šastras, atsižvelgiant į laiką, vietą bei aplinkybes.

Šrilos Prabhupados pristatytoje Bhakti-rasamrita-sindhu, Šrila Rūpa Goswami aiškina, kad yra 64- os atsidavimo tarnystės šakos, iš kurių pirma, tai yra Guru-padasraya, dvasinio mokytojo priėmimas, yra svarbiausia. Tada žmogus priima dikšą ir šikšą iš dvasinio mokytojo, tarnauja Jam, klausia klausimus susijusius su Absoliučia Tiesa, ir seka keliu, kurį duoda Guru ir praeities Ačarjos. Autoritetingas dvasinis mokytojas yra pasiekęs aukščiausią atsidavimo tarnystės lygi (uttama-bhakti, prema bhakti) ir tarnauja Absoliučiai Tiesai Sri Krišna Čaitanyai ir Šri Krišnai atitinkamai Gaura liloje ir Krišna liloje. Dvasinis mokytojas supažindina mokinį su Dievybių garbinimo procesu (Pančaratrika-vidhi) ir taip pat užima mokinį klausimu, kalbėjimu bei atsiminimu apie Dievą (bhagavat-vidhi). Nuoširdus mokinys priema abu procesus tam, kad greitai tobulėtų dvasiniame gyvenime. Toliau, Šrila Rupa Goswami pabrėžia tuos procesus, kurie yra svarbiausi: 1) Sadhu-sanga, 2)Bhagavat-šravana, 3)Nama Kirtana, 4) Mathura-vasa, 5) Arča-vigraha-seva. Daugybė kitų atsidavimo tarnystės formų yra priklausomos ir artimai susiję su Dievybių garbinimu. Dėl to galime suprasti Dievybių garbinimo svarbą.

Esminis šventraščių nurodymas yra visada prisiminti Krišną ir niekada Jo nepamiršti. Švento Vardo klausymas ir kartojimas yra geriausias būdas prisiminti Krišną. Padma Puranoje pasakyta:

Smartavyah satatam visnur / vismartavyo na jatucit Sarve vidhi-nisedhah syur / etayor eva kinkarah

“Krišna yra pirminis Viespats Višnu. Jį reikia visada atminti ir jokiomis aplinkybėmis nepamiršti. Visos taisyklės ir uždraudimai nurodyti šastrose turėtų tarnauti šiems dviems principams.”

Pirma taisyklė dvasiniame gyvenime yra visada prisiminti Višnu arba Krišną ir antra taisyklė yra niekada Jo nepamiršti. Visos kitos taisyklės šventraščiuose tarnauja šioms dviems taisyklėms. Taip pat 7–oje Šrimad Bhagavatam giesmėje Prahlada Maharaja aiškina klausymo, kalbėjimo ir Višnu ar Krišnos prisiminimo svarbą.

Sravanam kirtanam visnoh / smaranam pada-sevanam

Arcanam vandanam dasyam / sakhyam atma-nivedanam

Iti pumsarpita visnau / bhaktis cen nava-laksana

Kriyeta bhagavaty addha / tan manye dhitam uttamam

“Klausytis ir kalbėtis apie transcendentinį Viešpaties Višnu vardą, pavidalą, savybes, parafernaliją ir žaidimus , prisiminti juos, tarnauti Viešpaties lotoso pėdoms, siūlyti Viešpačiui pagarbų garbinimą su 16-os rūšių parafernalija, melstis Viespačiui, tapti Jo tarnu, laikyti Viešpatį geriausiu draugu, ir viską atiduoti Viešpačiui (kitais žodžiais sakant, tarnauti Jam kūnu, protu ir žodžiais) – šie 9 procesai yra laikomi tyra atsidavimo tarnyste. Tas, kuris paskyrė savo gyvenimą tarnystei Krishnai šitais 9-iais metodais turėtų buti pripažintas kaip labiausiai išsimokslinęs žmogus, nes jis įgavo pilną žinojimą.” (SB 7.5.23-24)

Savo knygose Šrila Prabhupada paaiškino skirtingas atsidavimo tarnystes šakas smulkiau. Todėl atsidavę turi žinoti šiuos pamokymus, kad galėtų tarnauti kaip kvalifikuoti brahmanai. Šrila Prabhupada norėjo, kad Jo bendruomenę ugdytų atsidavusius tapti kvalifikuotais brahmanais. Vaišnava yra laikomas geriausiu iš brahmanų, kaip paaiškinta šventraščiuose, brahmanai studijuoja šventraščius, garbina Dievybes, atlieka yajnas, moko kitus atlikti tokią veiklą, ir jie priema bei suteikia labdarą.

Pudžiariai turi būti pavyzdingais brahmanais, kad galėtų tinkamai garbinti Dievybes ir patenkinti Juos pilnai. Šiame skyrelyje mes duodame užuominas ir rekomendacijas atsidavusiems, kad susipažintų su šia tema, bet rekomenduojame, kad skaitytojas priimtu pamokymus iš atsidavusių, kurie yra patyrę Dievybių garbinime, ir skaitytų šventraščius, kad suprastų viską pilnai. Aukščiausias Viešpats širdyje yra mūsų garbinama Dievybė, musu Ištadeva, ir Jis visada padeda ir pamoko mus. Jis taip pat ikvėps supratimo savo nuoširdžiam garbintojui kaip Juo rūpintis. Taigi, su didžiu entuziasmu, ryžtu, ir kantrybe, padedami susirinkusių Vaišnavų, dvasinio mokytojo ir Pačio Aukščiausiojo Viešpaties, turėtume pilnai atiduoti savo protą, kūną, ir žodžius pančaratrika-vidhi ir bhagavat-vidhi procesams. Tokiu būdu, greitai tobulėsime dvasiniame gyvenime ir galėsime platinti brangiausią palaimingos Krišnos sąmonės dovaną, gautą iš transcendentinės karalystės.

Norėtume informuoti savo skaitytojus, kad GBC išleido 2-ju dalių knygą pavadintą Pančaratrika-pradipa, kurioje Viešpaties garbinimo procesas labai smulkiai aprašytas.

Pančaga-puja

5 garbinimo aspektai (pančaga-puja)

Pančaratra šventraščiai išskiria Dievybių garbinimą į 5-ias veiklos kategorijas (angas). Šios kategorijos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro visą apimančią tarnystės programą. Nors ketvirtasis punktas nurodo į tiesioginį Viešpaties garbinimą, garbinimas nėra pilnas be kitų keturių punktų. Čia trumpas pančaga-puja aprašymas:

1. Abhigamana (atejimas į šventyklą). Pirma anga ar punktas pančaga-pujoje yra vadinamas abhigamana, kuris paaiškina kaip ateiti į šventyklą tarnauti Dievybėms. Tai prasideda nuo kėlimosi anksti ryte. Atsikėlęs, atsidavęs turėtų iš karto pasiūlyti nusilenkimus Šri Guru, Šri Gaurangai ir Šri Šri Radhai-Krišnai ar atitinkamai kitoms Dievybėms, pasakydamas atitinkamas pranama mantras. Tada atsidavęs turi išoriškai apsivalyti: valydamas dantis ir nusimaudydamas.

Esmė tokia, kad tiek išorinė tiek vidinė švara turi būti. Todėl atsidavęs turi visada stengtis atminti, klausyti ir kalbėti apie Krišna 24 valandas per parą. Tada atsidavęs užsideda švarius drabužius, papuošia kūną su tilaka ir tulasi vėriniu, pašalina ir išvalo panaudotus daiktus, bei išvalo ir papuošia šventyklą. Paprastai visa tarnystė atlikta iki rytinės mangala arati yra laikoma abhigamana.

2. Upadana (rinkti daiktus, reikalingus garbinimui). Antras punktas vadinamas Upadana, kuris nurodo į gėlių, tinkamų valgių, tulasi lapelių rinkimą, valgių ruošimą, ir tinkamų reikmių ruošimą garbinimui. Kiek įmanoma, viskas, kas naudojama turi būti aukščiausios rūšies. Plačiąją prasme, tai nurodo į fondo rinkimą, skirta Dievybėms garbinti ar išlaikyti Viešpaties šventyklą.

3. Yoga (nustatymas ir įsitvirtinimas savo dvasinėje tapatybėje). Trečias punktas vadinamas Yoga, kuris reiškia susijungti su Dievu; įsitvirtinti dvasiniame lygyje. Tada atsidavęs pasiūlo nusilenkimus prieš įeidamas į altorių ir padaro ačamaną. Atsidavęs kuris atlieka pują, turi kartoti tokias mantras kaip Višnu-smaranam; Mangala-šanti; Bhuta-suddha (savęs tapatinimas su Krišnos tarno tarnu) ir pilna mangala čarana maldų versija. Šios apvalančios procedūros, atliekamos prieš pat Dievybių garbinimą, taip pat dar yra vadinamos purvanga-karma.

4. Ijya (Viešpaties garbinimas). Ketvirtas punktas yra Ijya. Jis nurodo į 64 garbinimo elementų, arba upačarų, siūlymą, tokiu kaip asana, padya, ir snana. Platesniąja prasme tai nurodo į tarnystes atliktas nuo ryto, kai pažadinamos Dievybes, ir iki vakaro, kada Jie paguldomi ilsėtis. Yra 64 upačarų sąrašas pateiktas šventraščiuose, kurias galima siūlyti ypatingomis progomis, kitu atveju reikėtų siūlyti tiek, kiek įmanoma. Žinoma, žmogus turėtų atlikti šias tarnystes pagal šventraščių taisykles, o ne vadovaudamasis savo užgaidomis.

5. Svadhyaya (atsidavimo tarnystės kultivavimas). Galiausiai penktas punktas yra svadhyaya, kuris pažodžiui reiškia savianalizę. Ypatingai tai nurodo į šventraščių studijavimą ir klausymą; sadhana bhakti atlikimą; sad-ačar (tinkamą elgesį); ir kadangi esame pamokslavimo judėjimas yra tikimasi, kad visi brahmanai aktyviai pamokslaus. Šis punktas yra ypatingai svarbus, kad išsaugoti tinkamą sąmonę ir nuotaiką. Šrila Prabhupada paliko mums tiek daug knygų, laiškų ir paskaitų, kuriuos turėtume studijuoti išsamiai. Ypatingai šiuos šventraščius: Bhakti-rasamrita-sindu, Upadešamritą, Bhagavad-gitą, Šrimad Bhagavatam ir Caitanya-caritamritą. Svadhyaya taip pat įtraukia:

  • tarnystę Vaišnavams

  • prasado pagerbimą

  • svečių priėmimą

  • tarnystę Tulasi

  • Šventos žemės tarnystę

Tokiu būdu šastrų studijavimas tampa tobulas, kai žmogus seka jų nurodymais ir atlieka šias

tarnystes. Taip galima suprasti, kad arčana susidaro iš daug daugiau aspektų, negu tik išorinis daiktų siūlymas Viešpaties Dievybei, tai įtraukia ir įvairius pasiruošimo ir papildomus darbus, kurie visi reikalingi, kad užtikrinti atsidavimo tyrumą ir koncentraciją be kurių išorinis garbinimas yra paprasčiausiai sausas ritualas.

Galiausiai norėtume padėkoti visiems atsidavusiems, kurie padėjo ir tiems, kurie padeda dabar, tiesiogiai ir netiesiogiai, tarnystėje mūsų mylimiems Šri Šri Nitai Gaura Čandrai. Mes meldžiamės bepriežastinės Šrilos Prabhupados malonės, kurio malonės dėka, mes galėjome tarnauti, tarnaujame dabar ir amžinai tarnausime, tiek šiame pasaulyje, tiek ir dvasiniame pasaulyje.