SANKIRTANOS JUDĖJIMAS NUO ČAITANJOS MAHAPRABHU IKI ŠRILOS PRABHUPADOS.

Sankirtanos judėjimas prasidėjo, kai Šri Čaitannja Mahaprabhu sugrįžo iš Gayos, gavęs savo dvasinio mokytojo Išvara Purio iniciaciją. Grįžęs namo jis nežinojo nieko tik Šventą Vardą. Šrivasos Thakuros namuose jie pradėjo uždarus kirtanus, į kuriuos neleido nieko išskyrus pačius artimuosius Nimajaus pasekėjus. Po kurio laiko, garsas apie kirtanus pasklido po visą Navadvipą. Ateistai ir pavyduoliai piktžodžiavo, o vaišnavai apgailestavo, jog patys negali dalyvauti šiuose sankirtanos žaidimuose. Palaipsniui, per savo palydovus Haridasa Thakurą ir Nityananda prabhu, Čaitanja paskleidė sankirtaną visoje Navadvipoje. Atsidavusieji darė kirtanus savo namuose.  Tokiu būdu Viešpats Nityananda yra Namahatta ačarja.

Kai Viešpats Čaitanja priėmė sanyasą, per 6 metus jis padarė dvi dideles keliones: viena į Vrindavaną, o kita po Pietų Indiją. Kur jis beeidavo, visur žmonės tapdavo vaišnavais vien tik regėdami jį ir jo klausydamiesi.  Tada jie patys pradėdavo kartoti ir šokti. Kai jie grįždavo namo, žmonės, pamatę juos, pradėdavo kartoti ir šokti patys ir taip ši sankirtana sklido tarsi lavina po visą Pietų Indiją.

Kai Viešpats apsigyveno Džagannatha Puryje, jis tęsė savo sankirtana lila, pasiųsdamas 1512 m. Nityanandą Prabhu pamokslauti į Bengaliją. Jis liepė jam vesti ir propaguoti būnant grihasta. Viešpats Nityananda paėmė dvi žmonas - Džahnavi ir Vasuddhą, ir parodė, kaip galima būti šeimos žmogumi ir būti pilnoje Krišnos Sąmonėje. Jis paskleidė Nama Hattas po visą Bengaliją ir įkvėpdavo visus vaišnavus daryti programas savo namuose ir kviesti į jas svečius.

Kitus savo atsidavusius Rūpą ir Sanataną Viešpats pasiuntė į Vrindavaną.  Ten prie jų vėliau prisijungė ir kiti gosvamiai. Jų didžiausias indėlis buvo vaišnava šastros, kurių pagalba sklido Krišnos Sąmonės filosofija ir praktika. Taip pat jie atstatė Vrindavaną, kuri buvo praktiškai iki galo sugriauta.

Kai Čaitanja ruošėsi palikti šį pasaulį, jis susirūpino, kas skleis sankirtaną toliau, kai jis, Nityananda prabhu ir Advaita Ačarya išeis.  Todėl jis nusprendė įsikūnyti dar kartą, kaip Šrinivasa Ačarja, kuris buvo Gaura premos įsikūnijimas, Narottama dasa Thakura, kuris buvo Nityananada premos įsikūnijimas ir Šyamananda Panditas - Advaita premos įsikūnijimas.

Išėjus Viešpačiui, vaišnavizmo centru tapo Vrindavanas. Čia gyveno šeši gosvamiai Rūpa ir Sanatana, Dživa, Gopala Bhatta, Raghunatha Bhatta ir Raghunatha Dasa Gosvamiai, kurie rašė labai daug knygų ir nustatė Krišnos sąmonės praktikos taisykles visiems vaišnavams, Bhūgarbha gosvamis, Lokanatha gosvamis, Krišnadasa Kaviradža Gosvamis. Po to, kai Rūpa ir Sanatana Gosvamiai paliko pasaulį, Dživa Gosvamis tapo šikša guru daugumai vaišnavų, tarp jų ir Šrinivasai, Narottamai ir Šyamanandai.

Bengalijoje vaišnavizmo atspara tapo Džahnava mata, Nityanandos žmona. Tuo metu Šrinivasa, Narottama ir Šyamananda buvo pasiųsti į Bengaliją, kur jie turėjo nugabenti gosvamių raštus, tačiau pakeliui jie buvo pavogti. Po kurio laiko Šrinivasa atrado visus raštus ir karalius vagis su žmona tapo Šrinivasos mokiniais. Jie liepė savo pavaldiniams padauginti visas knygas ir jas platinti. Taip prasidėjo knygų platinimas.

Narottama buvo nukreiptas į Kethuri, kur jis plačiai paskleidė Krišnos Sąmonę, Šyamananda pasuko į Orisą, kur kartu su Rasika Murari padarė visą Orisą vaišnavais. Rasika Murari, sakoma, pastoviai buvo tokioje ekstazėje, kad atversdavo į vaišnavizmą net tigrus ir išprotėjusius dramblius.

Narottama dasa Thakura taip pat buvo palaimintas, kaip kirtana ačarja, Jis pradėjo naujos rūšies ritmingus ir tuo pat melodingus kirtanus. Taip pat jis pradėjo Gaura Purnimos festivalius.

Po trijų kartų (paramparoje) atėjo Šrila Višvanatha Čakravarti Thakura, kuris parašė daugybę nuostabių knygų, ir kurio komentarus Bhagavad Gitai naudojo Bhaktivinoda Thakura, bei Šrila Prabhupada.

Jo mokinys buvo Šri Baladeva Vidyabhūšana, kuris įtvirtino gaudija vaišnavizmo filosofiją užrašęs komentarus Vedanta Sūtrai “Govinda bhašya”.  1726 m. prieš visuotinį vaišnavų susirinkimą jis apgynė Gaudijos vaišnavizmą, kaip autoritetingą mokymą, ir nuo to laiko, Gaudijos Vaišnavai pripažinti, kaip Vedantos mokykla.

Po to, tradicija daugiau perėjo į bhadžanų sritį, kada dauguma vaišnavų tapdavo babadži ir pamokslavimas vyko vietiniu mastu. Tada sekantis ryškus ačarja buvo Bhaktivinoda Thakura, kuris atgaivino vaišnavizmą Indijoje ir pradėjo propaguoti jį Vakaruose, siųsdamas straipsnius ir knygas anglų kalba į Anglijos ir JAV bibliotekas. Jis padarė Indijoje Nama Hattų revoliuciją. Jo sūnus - Bhaktisiddhanta Sarasvati, stulbinančiai pademonstravo, kaip reikia taikyti yukta vairagjos principą - viską, net šiuolaikinius modernius pasiekimus panaudoti tarnystei Krišnai. Bhaktisidhanta Sarasvati naudojo moderniausius technikos pasiekimus: automobilius, elektrą, lėktuvus, tam, kad patrauktų žmones į Krišnos sąmonės judėjimą. Jo įtaka Indijoje buvo labai didelė ir jam pavyko įveikti visas klaidingas filosofijas ir paskleisti tokiu būdu vaišnavizmo idėjas.

Trumpa chronologija (iš Vaišnava digdaršani)

1434 m. gimė Advaita Ačarya.

1441 m. gimė Sači Mata - Nimayaus motina.

1449 m. gimė Haridasa Thakura.

1473 m. gimė Nityananda Prabhu. Jo tėvas Radhi brahmanas vardu Hado Ojha arba Šri Mukunda, o motina - Padmavati devi. Gimė Ekačakroje - sename kaime, Radhadešo provincijoje.

1482 m. Gimė Sanatana Gosvamis.

1485 m. Nityananda Pprabhu paliko namus. Jis išėjo su asketu, kuris apsilankė jo namuose.

1485 m. gimė Šrila Rūpa Gosvamis ir Lokanatha Gosvamis.

1486 m. gimė Šri Čaitanja Mahaprabhu.

1496 m. gimė Krišnadasa Kaviradža Gosvami - Čaitanja Čaritamritos autorius.  1496 m. gimė Višnupriya devi - Čaitanjos Mahaprabhu žmona, kuri išėjus Čaitanjai Mahaprabhu kartu Džahnava Mata tapo vaišnavų lyderiais.  1498 m. gimė Raghunatha dasa Gosvamis.

1500 m. Bašah Šikander Lodi sugriauna Mathurą.

1503 m. gimė Gopala Bhatta Gosvami.

1505 m. gimė Raghunatha Bhatta Gosvamis bei Haridasa Thakura 1507 m. gimė Vrindavana dasa Thakura - Čaitanja Bhagavatos autorius. 

1509 m. gimė Džahnava Thakurani - Nityanandos prabhu žmona.

1514 m. Gauridasos namuose instaliuotos pirmosios Gaura-Nitai Dievybės.

1516 m. Sanatana persikelia į Vrindavaną.

1517 m. gimė Dživa Gosvamis.

1518 m. Sanatanai keliaujant į Nilačalą, jis susirgo rimta odos liga ir norėjo atsisakyti savo gyvybės, tačiau Čaitanya Mahaprabhu uždraudė jam tai daryti. Tuo pat metu jis laikė Sanataną prie savęs metus ir padarė jį galingu vaišnavu. Tada jis pasiuntė Sanataną į Vrindavaną atrasti Krišnos žaidimų vietos.

1518 m. gimė Šrinivasa Ačarja.

1521 m. Nityananda Prabhu vedė Džahnava devi

 

1525 m. pasaulį paliko Namačarya Haridasa Thakura.

1531 m. gimė Narottama Thakura.

1531 m. Gopala Bhatta Gosvamis atvyko į Vrindavaną po tėvų mirties.

1533 m. Mahaprabhu paliko pasaulį.

Paskutinius 18 m. jis niekuomet nepaliko Nilačalos, gyvendamas nedidelėje Gambhiros šventykloje, kur su savo artimiausiais palydovais: Svarūpa Damodara, Ramananda Rayumi, Šikhi Mahiti ir Malati, mėgavosi krišna premos nektaru. Kai jis paliko pasaulį, įeidamas į Tota Gopinathos šventyklą, Svarūpa Damodara nukrito be samonės ir niekada daugiau nebeatsibudo.  1534 m. pasaulį paliko Ramananda Rayus bei Gadadhara Panditas.

1541 m. Nityanandos prabhu Avyabhava (išėjimas)

Vaišnavų judėjimui Bengalijoje vadovauja Višnupriya ir Jahnava.

1547 m. Dživa gosvamis priima sanyasą ir išvyksta į Vrindavaną.

1557 m. pasaulį palieka Advaita Ačarya.

1564 m. Pasaulį paliko Sanatana Gosvamis.

1574 m. Šrinivasa, Narottama ir Šyamananda vyksta į Bengaliją su knygomis. 

1575 m. parašyta knyga “Čaitanya bhagavata”

1578 m. pasaulį paliko Gopala Bhatta Gosvamis. 

1582 m. Krsnadasa Kaviraja baigė Čaitanya Čaritamritą. 

1583 m. Gaura Purnimos festivalis Kethuryje. Kirtano, kurį vedė Narottama, metu pasirodė pats Šri Čaitanja ir Nitjananda. 

1586 m. Raghunatha dasa Gosvami paliko pasaulį.

1588 m. pasaulį paliko Lokanatha Gosvamis ir Krišnadasa Kaviraja Gosvamis.

1589 m. pasaulį paliko Vrindavana dasa Thakura.

1610 m. Šrinivasa Ačarya paliko pasaulį.

1611 m. Narottama dasa Thakura paliko pasaulį.

1630 m. Šyamananda Pandita paliko pasaulį.

1646 m. Gimė Višvanatha Čakravarti Thakura.

1718 m. Baladeva Vidyabhūšana parašė “Govinda Bhašyą”.

1747 m. Gaurangos gimimo vieta Majapure nugrimzdo į Gangos upę.

1755 m. pasaulį paliko Višvanatha Čakravarti Thakura. 

1792 m. atrasta Čaitanyos Mahaprabhu gimimo vieta. Ten pastatyta šventykla su Radhavallabha Dievybėmis vėliau nugrimzdo į Gangos upę. 

1803 m. Mathura pereina į Britų valdymą.

1838 m. Gimė Kederanatha Datta (Bhaktivinoda Thakura).

1873 m. Gimė Bimal Prasad Datta (Bhaktisiddhanta Sarasvati Thakura).

1896 m. Gimė Abhay Caran De (Šrila Prabhupada)

1914 m. Bhaktivinoda Thakura ir Gaurakišora dasa Babaji paliko pasaulį

1937 m. sausio 1 d. 5:30 ryto Bhaktisiddhanta Sarasvati paliko pasaulį.

BRAHMA MADHVA GAUDIJA SAMPRADAJA:

 

(1)           VIEŠPATS KRIŠNA

(2)           Brahma

(3)           Narada Muni

(4)           Krišna Dvaipayana Vyasa

(5)           Madhvačarya

(6)           Padmanabha

(7)           Nrihari

(8)           Madhava

(9)           Akšobhya

(10)         Džayatirtha

(11)         Džnanasindhu

(12)         Dayanidhi

(13)         Vidyanidhi

(14)         Radžendra

(15)         Džayadharma

(16)         Purušottama

(17)         Brahmanyatirtha

(18)         Vyasatirtha

(19)         Lakšmipati

(20)         Madhavendra Puri

(21)         Nityananda Prabhu, Advaita Ačarya, Išvara Puri

(22)         ŠRI KRIŠNA ČAITANJA MAHAPRABHU

(23)         Svarūpa Damodara

(24)         Rūpa Gosvami, Sanatana Gosvami

(25)         Dživa Gosvami, Raghunatha Dasa Gosvami

(26)         Krišna das Kaviradža (artimas Lokanatha Gosvamio draugas)

(27)         Narottama Dasa Thakura

(28)         Ganga-narayana Čakravarti

(29)         Krišna-carana Čakravarti

(30)         Radha-ramana Čakravarti

(31)         Višvanatha Čakravarti

(32)         Baladeva Vidyabhūšana

(33)         Uddharan Dasa

(34)         Madhusūdana Dasa

(35)         Džagannatha das Babaji

(36)         Bhaktivinode Thakura (taip pat Bhagavata das babadži)

(37)         Gaura Kišore das Babadži

(38)         Bhaktisiddhanta Sarasvati Prabhupada

(39)         A.C. Bhaktivedanta Svami Prabhupada

(40)         Koks kieno mokytojas...

 

 

Savo tyrais dvasiniais mandžiarių pavidalais šeši Gosvamiai ir Lokanatha bei Krišnadas Kaviradža Gosvamis sudaro vidinį Mandžiarių ratą. Nuo Viešpaties Čaitanjos laikų visi Gaudija Vaišnavų ačarjos savo dvasiniais Mandžiari pavidalais tarnauja Lalitai, Višakhai ir Radha-Šjamasundarai, vadovaujami Rūpos Mandžiari (Rūpa Gosvamio). Žemiau išvardijami žymesnių Gaudija Vaišnava ačarjų dvasiniai pavidalai:

 1.Rūpa Gosvamis-  Rūpa Mandžiari

 2.Dživa Gosvamis-  Vilasa Mandžiari

 3.Sanatana Gosvamis - Labanga Mandžiari.

 4.Raghunatha das Gosvamis - Rati,Rasa Mandžiari

 5.Raghunatha Bhatta Gosvamis - Raga Mandžiari.

 6.Gopala Bhatta Gosvamis - Guna, Ananga Mandžiari

 7.Krišnadas Kaviradža- Kasturi Mandžiari

 8.Lokanatha Gosvamis - Mandžulali Mandžiari

 9.Narottama das Thakura - Čamak Mandžiari

10.Visvanatha Čakravarti Thakura - Vinoda Mandžiari

11.Džagannatha das Babadži - Rasika Mandžiari

12.Bhaktivinoda Thakura - Kamala Mandžiari

13.GauraKisor das Babadži - Guna Mandžiari

14.Bhaktisiddhanta- Najana Mandžiari

 

KLAUSIMAI:

  1. Išvardinkite pagrindinius dvasinius mokytojus, Šri Čaitanjos pasekėjus?
  2. Kas buvo Nama Hattų pradininkas?
  3. Išvardinkite 6 Vrindavanos Gosvamius.
  4. Kas pradėjo knygų platinimo misiją?
  5. Kuo žymus Narottama Dasa Thakura?
  6. Kas parašė Gaudija vaišnavų komentarus “Vedanta sūtrai”?