Į Lietuvą Krišnos Sąmonės judėjimas – ISKCON'as - atkeliavo 1979 metais. Daug nuoširdžių žmonių domėjosi ir priėmė Krišnos Sąmonės mokymą, tapdami tikrais atsidavusiais, vaišnavais. Tačiau patirdami tuometinės komunistinės santvarkos priespaudą šie vaišnavai negalėjo atvirai reikšti savo įsitikinimų, nes buvo visaip persekiojami ir baudžiami. Jie vykdė savo veiklą pogrindyje – neturėjo juridinio statuso, jokios nuosavybės ir jokių teisių.

1987 m. Krišnos malonės dėka padėtis šalyje pradėjo keistis. Buvo akivaizdu, kad prasideda naujas etapas, suteikiantis platesnes galimybes skleisti Viešpaties Čaitanjos sankirtanos misiją. Vaišnavai galėjo laisvai spausdinti ir platinti knygas bei giedoti gatvėse, nors kliūtys vis dar atsirasdavo. Tuo metu Kauno bhaktai nuomavosi kambarį neturtingame miesto rajone, ten rinkdavosi ir garbindavo Krišną. Po kurio laiko dėl įvairiausių priežasčių šią vietą reikėjo palikti ir keltis kitur.

1988 m. ryžtingumo, pasiaukojimo ir tarnystės dvasios kupini atsidavusieji už savo lėšas nupirko nedidelį pastatą Kaune, Raudonosios Armijos prospekte 37 (tuo metu taip vadinosi gatvė), netoli centro. Nors tai nebuvo oficialiai įregistruotos įstaigos ar organizacijos nuosavybė, tai vis tik buvo pirmas pastatas tapęs Tarptautinės Krišnos Sąmonės Bendrijos nekilnojamuoju turtu Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungoje. Netrukus persikėlę į nuosavą šventyklą atsidavusieji visiškai legaliai ir nebesislėpdami pradėjo spausdinti knygas, o 1989 m. lietuvių bhaktų grupei grįžus iš pirmojo vizito į Indiją, dalyvaujant dvasiniam mokytojui, Jo Šventenybei Prabhavišnu Svamiui, surengė pirmąją Sovietų Sąjungos teritorijoje Ratha-Jatrą. Visa tai buvo neįtikėtina.

1990m. gausėjant pasekėjų skaičiui buvo oficialiai įregistruota Kauno m. Krišnos Sąmonės religinė bendruomenė, kiek vėliau instaliuotos Šri Šri Nitai Gaura Čandros Dievybės. Judėjimas sparčiai plėtėsi, buvo pradėta intensyvi pastato rekonstrukcija (didinant jį), o 1992 m., gavus Jo Šventenybės Nirandžana Svamio palaiminimus, buvo pradėtas ruošti, o 1994 m. vykdyti naujos didesnės šventyklos, esančios šventyklos kieme, projektas.

Tačiau po visiškos Lietuvos nepriklausomybės atgavimo tokios mažos šalies ekonomika buvo labai nestabili, ir statybos tapo sunkiai planuojamu ir nenuspėjamu dalyku. Galbūt dėl vadovų kaitos, gal dėl kitų priežasčių 2001 m. įpusėjusios naujos šventyklos statybos nutrūko, o pastatas buvo užkonservuotas.

Tokiu būdu šventyklos projektas pradėjo įgyti naują pagreitį – keičiama ir tobulinama pastato architektūra, atlikti papildomi konstruktyviniai tyrimai, kuriais remiantis pastatas bus papildomai stiprinamas, vyksta pastato dokumentacijos tvarkymas, rengiamas esamo senojo šventyklos pastato rekonstrukcijos projektas, vyksta derybos dėl šalia esančių kaimynų sklypo išpirkimo.

Mes nuolankiai tikimės Viešpačių Šri Šri Nitai Gaura Čandros, Šrilos Prabhupados, mūsų dvasinių mokytojų ir visų vaišnavų malonės bei palaiminimų dėka įgyvendinti šį projektą. Nuoširdžiai kviečiame visus prisidėti, vykdant šią misiją.

Harė Krišna