DŽAHNAVA MATTA GOSVAMINI

KLAUSIMAI:

1.  Koks jos indėlis į Čaitanjos Mahaprabhu judėjimą?

2.  Kokioje epochoje ji gyveno?

 

Džahnavos tėvas buvo Suryadas Panditas, o motina Bhadravati devi. Suryadas turėjo penkis brolius: Damodarą, Džagannathą, Gauri dasą, Krišna dasą ir Nrisimha Čaitanją. Jo tėvo vardas buvo Šri Kamsari Mišra, o motinos - Šri Kamala Devi.

Džahnava gimė Amvikakalnoje (Gaudadeša) 1509 m. Suryadas buvo iš brahmanų šeimos, o Gaudadešo valdytojas musulmonas suteikė vardą jam Sarakhel, už tai, kad jis labai pavyzdingai vedė Gaura dešos karaliaus buhalterinę apskaitą.

Džahnava devi buvo jaunesnioji Surjadasos Sarekhelos duktė. Kita, vyresnioji duktė buvo vardu Vasudha. Gaura Ganodeša Dipikoje sakoma, kad abi seserys yra Revati ir Varuni ekspansijos, o pats Suryadasa yra Kakudmi - Raivatos karaliaus ekspansija. Suryadasa kartu su kitais penkiais savo broliais visi buvo ištikimi Viešpaties Nitjanandos atsidavę tarnai. Ir Viešpačiams jis buvo labai artimas. Vienas jų - Gauridasa buvo ypatingai brangus Viešpačiams. Čaitanja Mahaprabhu, prieš priimdamas sanjasą padovanojo Gauridasui irklą nuo valties ir savo ranka perrašytą Bhagavad Gitą. Vėliau, kartu su Viešpačiu Nityananda jie instaliavo Gauridasos namuose Gaura Nitai Dievybes.

1519 m. Nityananda prabhu veda Vasudha, Jahnavos seserį.

1521 m. Nityananda Prabhu vedybos su Jahnava Mata.

Pagal kitą versiją Suryadasa Panditas abi dukteris ištekino kartu.

Suryadasa Pandita labai pergyveno, kad jo dukterims jau laikas ištekėti.  Vieną naktį jam prisisapnavo sapnas, kad jis atiduoda savo dukteris, kurios stovėjo tarsi Revati ir Varuni, Viešpačiui Nityanandai, kuris pasirodė tarsi Viešpats Balarama. Kitą dieną pasakojo artimam draugui brahmanui apie sapną: “Aš mačiau sapne, kad Nityananda prabhu yra ne kas kita, kaip Baladeva. Jo kūno spindesys sklido visomis kryptimis, o Jo kūnas buvo papuoštas įvairiais papuošalais. Abiejose jo pusėse stovėjo mano dukros kaip Varuni ir Revati. Dabar, jei aš nesugebėsiu ištekinti savo dukterų už Nityanandos prabhu, nebus man ramybės.” Papasakojęs viską savo draugui, Suryadas pasiuntė jį pas Šrivasa Thakurą į Navadvipą. Brahmana papasakojo viską tiksliai Šrivasa Thakurai, kuris tinkamu metu papasakojo Nityanandai prabhu. Nityananda prabhu patikinęs brahmaną, kad be abejonės išpildys Suryadaso prašymą, pasiuntė jį atgal į Šaligramą. Advaita Ačarya, Šrivasa Thakura buvo labai patenkinti sužinoję, kad Suryadasa ruošiasi ištekinti savo dukteris už Nityanandos Prabhu ir meldė, kad šios vedybos įvyktų kaip galima greičiau. Tuo metu brahmana grįžęs į namus papasakojo viską Suryadasui, kuris apsidžiaugė, kad jo sapnas pildosi. Borgači kaime gyveno Radža Hari Horos sūnus Šri Krišna das, kuris buvo ištikimas Viešpaties Nitjanandos pasekėjas. Jis pasisiūlė padengti visas vestuvių išlaidas, ir norėjo, kad vestuvės įvyktų jo namuose. Tuo tikslu jis pasikvietė į savo namus Nityanandą prabhu ir kai šis atvyko, pradėjo ruošti viską, kas būtina vestuvėms. Šrivas Panditas, Šri Advaita Ačarya, Šri Čandrašekharas, Šri Murari Gupta ir daugybė kitų atsidavusių susirinko ir pradėjo Harinama sankirtaną.

Sūryadaso pandito brolis, Šri Krišna das greit atvyko į Bordači ir tada su Nityananda prabhu ir kitais atsidavusiais palydėjo į Šaligramą. Kai Suryadasa pamatė, kad Viešpats Nityananda kartu su bhaktais atvyko, jis išėjo pasveikinti juos su dideliu džiaugsmu ir pakvietė į vidų, kur jis pasiūlė savo dandavatus Viešpačiui Nityanandai. Jo akys prisipildė ašaromis nuo ekstatinės meilės. Jis pasičiupo dvi Viešpaties lotoso pėdas ir norėjo pasiūlyti savo maldas, bet dėl emocijų negalėjo ištarti nei žodžio. Viešpats Nityananda saldžiai šypsodamasis apkabino Suryadasą su meile. Suryadasa visuomet buvo pasinėręs į didžiulę palaimą. Kas gali suprasti jo asmenybę.

Tokiu būdu įvyko labai palanki vedybų ceremonija ir Nityananda prabhu pasiliko keletą dieną Šalagrame, kartu su savo jaunomis žmonomis. Po to jis nukeliavo į Krišnadaso namus Borgačyje, kur taip pat pasiliko keletai dienų. Po to jis išvyko į Navadvipą. Kartu su savo dviem žmonomis jis pasiūlė savo nusilenkimus motinai Sačimatai. Sačimata buvo labai laiminga, regėdama juos ir jaunamartėms parodė didelį prielankumą. Kiti vaišnavai buvo taip pat labai prielankūs joms. Po to, atsisveikinęs su Sačimata, Nityananda prabhu atvyko į Advaita Ačaryos namus Šantipure. Šri Sita Thakurani paskendo palaimoje pamačiusi Vasudhą ir Džahnavą devi. Pasisodinusi jas ant kelių ji rodė jaunosioms savo švelnumą. Po kelių dienų Nityananda prabhu atvyko pas Udharan Datta Thakurą į jo namus Saptagrame. Čia jie padarė didelį sankirtanos festivalį, kuris truko kelias dienas ir po to Nityananda prabhu išvyko į Khardahą. 

1531 m. gimė Kanai Thakur, kurio tėvas buvo Gopal Purušottama dasa, o motina buvo Džahnava devi iš Šuklasagaros. Kadangi jų abiejų vardai buvo panašūs, Nityanandos žmona draugavo su Gopal Purušottama dasos žmona, ir kai ši po gimdymo pasimirė, palikdama vieną patį kūdikį, Džahnava devi įsūnijo kūdikį. Nityananda pavadino vaiką Krišnadasa, o Dživa Gosvamis pavadino jį Kanai Thakura.

1541 m. Nityananda Prabhu paliko pasaulį. Po Šri Advaita Ačaryos, Šri Nityanandos prabhu, Šrivas Pandito ir kitų Šri Gourasunadaros palydovų mirties trys ypatingai įgalintos Viešpaties malonės manifestacijos: Šrinivasa Ačarya, Narottama Thakura Mahašaja ir Šyamananda prabhu toliau skandino kraštą Harinama sankirtanos bangose. Jie paprašė Nityanandos prabhu šakti Šri Džahnava matos dalyvauti jų surengtame festivalyje Keturigramoje, kurio patronas buvo Narottamos Thakuros Mahašaja pusbrolis Radža Santošas Datta. Kartu su jais buvo Džahnavos dėdė Šri Krišna dasa, o taip pat kiti bhaktai: Mineketan Ramdasa, Murari Čaitanya, Gjana das, Šri Paramešvari das, Balarama das, Šri Brindavan das Thakur ir kiti brangūs Viešpaties Nityanandos Prabhu palydovai.

Pirmiausia ji atvyko į savo dėdės Gauri das Pandito šventyklą Kalnoje, kur ją nuostabiai sutiko Hridaja Čaitanja Prabhu. Čia ji gamino maistą dviems Viešpačiams Nitai-Gaurangai, ir vakare įvyko sankirtanos festivalis. Kai ji atėjo į Navadvipą, ji suvokė, kad daugiau nebepamatys Sačimatos, ji labai nusiminė ir graudžiai verkė. Tada Šripati ir Šrinidhi atėjo ir parsivedė ją į savo namus. Tačiau čia ji vėl pradėjo sielvartauti, nes Šrivasa Pandita ir jo žmona Malini devi paliko pasaulį. Šantipure Šri Ačjutananda ir Gopala bandė nuraminti ją, kai ji sužinojo, kad Advaita Ačarya ir Sita Thakurani paliko pasaulį. Tada ji pakeliui į Kanthak Nagarą užsuko į Telija Budurį, kur su didele pagarba ją priėmė Šri Govinda Kavirdža. Kitą dieną jų grupė iškeliavo į Kheturį. Kai jie pasiekė Padmos upės krantus, jie pamatė, kad Radža Santoš Singhas jau paruošė viską persikelti per upę. Kitoje upės pusėje jau laukė palankinas, kuris turėjo nugabenti ją į Kheturį.

Po Kheturi festivalio 1583 m. Džahnava mata nusprendė vykti į Vrindavaną. 1583 m. Džahnavi atvyksta į Vrindavaną. Čia ji susitiko su ačaryomis Šri Raghunatha dasa Gosvami, Krišnadasa Kaviraja Gosvami, Lokanatha Svami ir Bhugarbha Gosvami, Gopala Bhatta ir Dživa Gosvami. Vieną dieną ji maudėsi Jamunoje ir staiga maža juoda ranka įsikibo į jos drabužius, kai ji lipo iš vandens. Tačiau kai ji apsidairė, aplink nieko nebuvo. Tada Gopinatha pasakė jai: “Aš noriu eiti su tavimi ir pasilikti kartu. Kai tu maudysies vieną dieną Gangoje, aš ateisiu ir prisijungsiu prie tavęs.”

Praleidusi kelias dienas Vrindavanoje su dideliu džiaugsmu Šri Džahnava mata iškeliavo atgal į Gaudadešą (Bengaliją). Pirmiausia ji atvyko į Kheturį, o tada į Bhudarigramą, kur ji organizavo Bor Gangos ir Šri Hemalattos, Šyamadas Čakravarti dukters, vestuves. Po vestuvių Šri Išvari (Džahnava) perdavė Šri Šyamasundardži garbinimą Borgangai das. Tada ji atvyko į Ekačakrą, jos garbinamo Viešpaties Nityanandos gimimo vietą. Iš čia ji keliavo per Kanthak Nagarą, Yadžigramą, Navadvipą, Ambikakalną, Saptagramą, kol galiausiai parvyko į Khardahą.

Kai ji vieną dieną maudėsi Gangoje, kažkas palietė jos kūną vandenyje. Ji iškėlė tą objektą iš vandens ir pamatė nuostabų Šri Gopinathadži pavidalą. Meilės ašaros pasipylė jai iš akių. Ši Dievybė iki šiol yra garbinama Nityanandos prabhu dukters Ganga devi palikuonių Džirate, Huglyje. Tarp Bandelio ir Kalnos geležinkelio stočių yra sustojimas Džirate, iš kur galima nuvykti į “Gopinatha Talą”

1583 m. Vasudhos sūnus Viračandra vedė dvi Jadunanandanos Čakravarti dukteris Šrimati ir Narajani. Čia Gopinatha sapne liepė Džahnavai parsiųsdinti iš Gaudos Radhikos Dievybę ir pastatyti ją šalia Gopinathos Dievybės.

1584 m. Džahnava Matta pasiunčia Radhikos Dievybę Gopinathai į Vrindavaną.  Ją lydėjo Paramešvari dasa ir kiti. Pakeliui karalius Vira Hamvira slapčia paaukojo jiems tūkstantį monetų, kad padengti instaliacijos išlaidas.

Kartais Džahnava Thakurani apreikšdavo keturias rankas (Džahnava Thakurani yra amžina Viešpaties Nitjanandos galia. Nitjananda turi dvi galias: Džahnavą ir Vasudhą). Vasudhos sūnus Virabhadra yra Dievo inkarnacija. Jis ieškojo dvasinio mokytojo ir jam rekomendavo prašyti Džahnavos Thakurani prieglobsčio. Tačiau jis galvojo: “Ji yra mano motina. Kaip ji gali būti mano guru?” Vieną ankstų rytą, po rytinio tualeto Džahnava stovėjo prie šulinio iki pusės nuoga, ruošdamasi maudytis, kaip įprasta Indijos moterims. Virabhadra atėjo ir, pamatęs ją tokioje padėtyje, susigėdo. Tačiau ji tuoj pat apreiškė dar dvi rankas ir jomis pridengė savo krūtis. Po to Virabhadra pasiūlė jai savo pranamas ir priėmė iš jos iniciaciją.

Čanduros kaime iki šiol yra garbinama Džahnavos Dievybė.