Joga, kaip dievotas veiksmas

Daug šiandien kalbama apie įvairias yogas ir yogus, tačiau tikrasis yogas, kaip „Bhagavad-gitoje" teigia Krsna, yra tas, kuris „visa siela atsidavė Man". Krsna taip pat skelbia,-kad atsižadėjimas (sannydsa) ir yoga yra viena ir tas pat.

yam sannyasam iti prahur
yogarh tam viddhi pandava na hy asannyasta-sahkalpo
yogi bhavati kašcana

„Atsižadėjimas ir yra yoga, sąjunga su Aukščiausiuoju, nes negalima tapti yogu kitaip, kaip tik atsižadėjus troškimo tenkinti jusles" (Bg. 6.2).
„Bhagavad-gitoje" apibūdinamos keturios pagrindinės yogos sistemos - karma-yoga, jnana-yoga, dhyana-yoga ir bhakti-yoga. Šios yogos sistemos - tai tarytum laiptai: vieni stovi ant žemiausios pakopos, kiti - per vidurį, o dar kiti - pačiame šių „laiptų" viršuje. Pagal tai, kokį lygį yra pasiekęs yogas, jį ir vadina karma-yogu, jnana-yogu ir t.t. Visų yogos sistemų tikslas - įsisąmoninti Aukščiausiąjį, ir yogos kulminacija yra bhakti-yoga - tarnystė Aukščiausiajam Viešpačiui.
Kai kurie „yogai" praktikuoja yogą dėl materialios naudos, tačiau tai nėra yoga. Visa, kas yra mūsų dispozicijoje, turi būti skirta tarnauti Viešpačiui. Nesvarbu, kas yra žmogus - paprastas darbininkas, sannyasis, yogas ar filosofas,-jis turi veikti su Krsnos sąmone. Tik tada, kai visos mūsų mintys bus sukauptos j tarnystę Krsnai ir kai veiksime su Krsnos sąmone, būsime verti vadintis sannyasiais ir yogais.
Tiems, kurie tik pradeda kopti yogos laiptais, būtina veikla. Klaidinga būtų manyti, kad pradėjus praktikuoti yogą reikia liautis veikus. „Bhagavad-gitoje" Krsna ragina Arjuną tapti yogu, bet niekur nerasime parašyta, kad Jis būtų atkalbinėjęs Arjuną nuo kovos - priešingai, Jis skatino jį kovoti. Žinoma, kitas paklaus: kaip galima vienu metu būti ir yogu, ir kariu? Mūsų vaizduotėje - yogas - tai medituojantis atsiskyrėlis, kuris sėdi tiesia nugara, sukryžiavęs kojas, prisimerkęs, nukreipęs žvilgsnį į nosies galiuką. Bet kodėl Krsna skatina Arjuną tapti yogu ir sykiu ragina jį dalyvauti žiauriame pilietiniame kare? Būtent čia ir glūdi „Bhagavad-gitos" paslaptis: ji teigia, kad dalyvavimas kare netrukdo būti tobulu yogu, tobulu sannyasiu. Vienintelė sąlyga - turime nuolat medituoti į Krsną. Kaukimės dėl Jo, dirbkime dėl Jo, valgykime dėl Jo, miegokime dėl Jo - skirkime Jam visus savo darbus. Taip tapsime tobulais yogais ir sannyasiais. Štai kur sėkmės paslaptis.
Šeštajame „Bhagavad-gitos" skyriuje Šri Krsna aiškina Ar-junai meditacinę yogą, bet Arjuna jos atsisako, sakydamas, kad meditacija - pernelyg sunkus metodas. Tad kokiu pagrindu Arjuna laikomas didžiu yogul Meditacinės yogos Arjuna atsisakė, tačiau Krsna vis tiek pavadino jį tobuliausiu yogu, nes „nuolat mąstai apie Mane". Meditacija į Krsną - tai visų yogos sistemų (dhyana-yogos, karma-yogos, jnana-yogos, bhakti-yogos ir t.t.), aukų atnašavimo ir labdaringos veiklos tikslas. Visi dvasinio tobulėjimo metodai rekomenduojami tam, kad galų gale įsisąmonintume Krsną, kad apie Jį nuolat mąstytume. Gyvenimo tobulumą žmogus pasiekia tada, kai įsisąmonina Krsną ir mena Jį visuose savo darbuose.
Tiems, kurie žengia pirmuosius žingsnius dvasinio tobulėjimo keliu, patariama dirbti Krsnai be atilsio valandėlės. Reikia nuolatos ieškoti galimybės pasitarnauti, ieškoti kokio nors darbo, kad nė sekundės nebūtume dyki. Kai darbu pasiekiama tam tikra pažanga, fizinis veiksmas nebebus toks jau būtinas, nes veiksime vidujai - nuolatos mąstysime apie Krsną. Tačiau iš pradžių patariama tarnauti Krsnai konkrečiu darbu, panaudojant visas savo jusles. Tarnystės Krsnai galimybės neribotos.
Tarptautinė Krsnos sąmonės organizacija suteikia bhaktams plačias veiklos galimybes. Tiems, kurie tarnauja Krsnai, visada stinga laiko: tiek daug visko reikia nuveikti! Todėl bhaktai, siekiantys pažinti Krsną, džiaugiasi galėdami dirbti Krsnai dieną ir naktį. Nuolatos tarnauti Krsnai, visame pasaulyje skleisti Krsnos sąmonę, - tai ir yra tikroji laimė. Materialistas labai greit pavargsta, tačiau tie, kurie tarnauja Krsnai, kartodami Hare Krsna mantrą gali dirbti ištisą parą ir nejausti nuovargio. Materialūs garsai greitai nuvargina, bet tam kuris veikia dvasiškai, nuovargis nepažįstamas, nes dvasinis gyvenimas yra absoliutus. Materialiame pasaulyje bet kokios veiklos stimulas yra jutiminiai malonumai ir visi veiklos vaisiai skiriami jausmams tenkinti. Tačiau tikras yogas netrokšta veiklos vaisių. Jis trokšta vieno - būti su Krsna.