AUKŠČIAUSIAS VIEŠPATS IR JO BUVEINĖ

Krišnos kūrinijos suskirstymas

Visa Krišnos kūrinija skirstoma į keturias sritis:

1.   Devi dhama, kur viešpatauja materialios gamtos dėsniai.

2.   Maheša dhama, tai sritis anapus materialios visatos, kur driekiasi Brahmadžjoti spindesys, kuris yra impersonalistų ir majavadžių siekiamas tikslas. Šioje buveinėje gyvena Viešpats Šiva su savo palydovais ir žmona.

3.   Hari dhama - nesuskaičiuojama gausybė dvasinių planetų, skleidžiančių beribį spindesį. Tose buveinėse gyvena Viešpats Nārāyana su savo atsidavusiais.

4. Goloka Vrindavana (arba Krišnaloka) – dvasinė planeta, kurioje gyvena Krišna – Svajam Bhagavan – Aukščiausias Dievo Asmuo su savo mylimais palydovais. Ši Goloka Vrindavana yra didesnė už visas kitas Vaikunthos planetas ir yra Absoliutaus tobulumo buveinė.

Dvasinis pasaulis

Dvasinis pasaulis sudaro tris ketvirtadalius visos reiškinijos. Ir tik vieną ketvirtadalį sudaro materiali reiškinija. To nereikia suprasti kiekybiškai. Materialus pasaulis kiekybiškai yra mažytis užterštos sąmonės debesėlis begaliniame dvasiniame danguje. Vienas ketvirtadalis reiškia, kad iš visų Krišnos energijų, materiali energija (maja šakti) yra tik viena. Kitos energijos (samvit, sandhini ir hladini) yra dvasinės. Jos visos turi savo įtakos sritis Krišnos kūrinijoje.

Devi dhāmoje – materialiame pasaulyje vyrauja materialūs aistros, dorybės bei neišmanymo aspektai. Materialus pasaulis susideda iš nesuskaičiuojamos gausybės visatų (brahmanda), kurių kiekviena turis savo Brahmā – Visatos kūrėją. Mūsų visata, Vedų teigimu, pati mažiausia.

Maheša dhāmoje – dvasiniame spindesyje, kuriame nėra jokių dvasinių objektų vyrauja sat – amžinybės aspektas, kurį sukuria Krišnos sandhini šakti (egzistencijos galia).

Hari dhāmojeVaikunthos pasauliuose, planetose, kur nėra kančios, vyrauja čit – žinojimo aspektas, kurį sukuria Viešpaties Samvit šakti (žinojimo, suvokimo galia). Čia gyvenančios išvaduotos sielos suvokia savo tikrąją padėtį ir savo santykį su Aukščiausiuoju.

Goloka Vrindavanoje – Krišnos asmeninėje planetoje – vyrauja ānanda – palaimos aspektas, kurį sukuria Viešpaties Krišnos hladini šakti (malonumo galia).

Vaikunthų aprašymas pateiktas „Čaitanja Čaritamritoje“ Madhja 21 skyriuje:

„Šri Čaitanja Mahaprabhu tęsė: “Visos transcendentinės Viešpaties formos yra išsidėsčiusios dvasiniame danguje. Jos valdo dvasinės buveinės planetas, tačiau niekas negali suskaičiuoti, kiek yra šių planetų.

Kiekvienos Vaikuntha planetos dydis aprašomas kaip 8 mylios padaugintos iš šimto ir po to iš tūkstančio, po to iš dešimt tūkstančių ir iš šimto tūkstančių ir iš dešimt milijonų. Kitaip tariant, kiekviena Vaikunthos planeta yra anapus mūsų išmatavimo galimybių.

Kiekviena Vaikunthos planeta yra labai didelė ir kiekviena sudaryta iš dvasinės palaimos. Visi jų gyventojai yra Aukščiausio Viešpaties palydovai ir visi turi turtus, prilygstančius Viešpačiui. Tokia yra jų padėtis.

Kadangi visos Vaikunthos planetos yra tam tikrose dvasinio dangaus vietose, kas gi gali išmatuoti dvasinį dangų?

Dvasinio dangaus pavidalas lyginamas su lotoso gėle. Pats aukščiausias šios gėlės taškas yra vadinamas vainiku ir jame yra paties Krišnos buveinė. Šios lotoso gėlės žiedlapiai susideda iš daugybės Vaikunthos planetų.

Kiekviena Vaikunthos planeta yra kupina dvasinės palaimos, turtų ir erdvės, ir kiekvienoje gyvena Viešpaties ekspansija. Jei Viešpats Brahma ir Viešpats Šiva negali išmatuoti dvasinio dangaus ir Vaikunthos planetų ilgio ir pločio, tai kaip paprastos gyvos būtybės gali net bandyti jas įsivaizduoti?“

Goloka Vrindavana padalinta į tris dalis:

Goloka Vrindavanos aprašymas pateikiamas „Brahma Samhitoje“ ir „Brahma Vaivarta Purānoje“, 4 giesmėje, 4 skyriuje.

1)   Dvāraka

2)   Mathura

3)   Gokula

Visos šios buveinės materialiame pasaulyje turi savo atspindžius, kurie visiškai nesiskiria nuo jų atitikmenų dvasiniame pasaulyje. Tokiu būdu Gokula Vrindavana Žemėje yra ta pati Goloka Vrindavana dvasiniame pasaulyje. Mūsų ribotas materialus protas neleidžia suprasti, kad ši virš 30 mylių skersmens teritorija yra didesnė už visas materialias visatas. Sakoma, kad ši dvasinė karalystė yra lotoso formos, apreikštos Krišnos begalybės aspekto - Balaramos ar Ananta Šešos). Tokiu būdu visa Vrindavanos žemė yra transcendentinė - ji yra gyva būtybė - t.y. pats Balarama. Ir ši žemė elgiasi  tokiu būdu, kad papildytų Viešpaties žaidimus.

„Brahma samhita“ aprašo, kad Goloka Vrindavana yra aukščiau Devi dhamos, Maheša dhamos ir Hari dhamos, tačiau dvasiniame pasaulyje nėra tokių sąvokų kaip aukščiau arba žemiau. Materialios erdvės matavimai nepritaikomi transcendencijoje. Kadangi dvasinis pasaulis sudarytas iš amžinybės, suvokimo ir palaimos, šie trys elementai sukuria savo atskaitos sistemas. Aukščiausia ar sunkiausiai pasiekiama buveine čia laikysime egzistenciją, kurioje būtis, suvokimas ir palaima yra absoliutūs (100 proc.), arba kitaip - Aukščiausia Siela ir individualios sielos čia patiria visišką gyvenimo pilnatvę. Kitos buveinės viena nuo kitos skiriasi šių trijų elementų gradacija ir proporcija.

„Brahma samhita“, 5.29 aprašo Viešpaties buveinę:

cintämaëi-prakara-sadmasu kalpa-våkña-

lakñävåteñu surabhir abhipälayantam

lakñmé-sahasra-çata-sambhrama-sevyamänaà

govindam ädi-puruñaà tam ahaà bhajämi

Aš garbinu Govindą, pirmapradį Viešpatį, pirmąjį kūrėją, kuris gano karves, išpildančias visus troškimus, buveinėse, pripildytose dvasinių brangakmenių ir supamoje troškimų medžių. Jam pastoviai su potraukiu ir pagarba tarnauja šimtai ir tūkstančiai lakšmi bei gopių.

 „Brahma Samhita“, 5.56 aprašo Goloką dar smulkiau:

çriyaù käntäù käntaù parama-puruñaù kalpa-taravo

drumä bhümiç cintämaëi-gaëa-mayi toyam amåtam

kathä gänaà näöyaà gamanam api vaàçé priya-sakhi

cid-änandaà jyotiù param api tad äsvädyam api ca

sa yatra kñéräbdhiù sravati surabhébhyaç ca su-mahän

nimeñärdhäkhyo vä vrajati na hi yaträpi samayaù

bhaje çvetadvépaà tam aham iha golokam iti yaà

vidantas te santaù kñiti-virala-cäräù katipaye

Aš garbinu šį transcendentinį sostą vardu Švetadvipa, kur mylinčios sutuoktinės - Lakšmi savo tyra nesutepta esme stengiasi su meile pasitarnauti Aukščiausiam Viešpačiui Krišnai - savo vieninteliam mylimajam; kur kiekvienas medis yra transcendentinis troškimų medis; kur dirva grįsta filosofiniu akmeniu; kur visas vanduo yra nektaras; kiekvienas žodis - daina; kiekvienas judesys yra šokis; fleita yra geriausias draugas; kur spindesys - pilnas transcendentinės palaimos, o aukščiausios dvasinės būtybės turi savo skonį ir pajėgia suteikti pasitenkinimą Jam; kur begalė karvių duoda transcendentinius pieno vandenynus; kur transcendentinio laiko egzistencija amžina, laiko, kuris visuomet yra dabartis, be praeities ir ateities ir todėl neturi savybės prabėgti net trumpiausią akimirką. Ši vieta žinoma kaip Goloka tik keletui save suvokusių sielų šiame pasaulyje.

„Padma Puranoje“ teigiama, kad gyventi Mathuroje yra geriau nei Vaikunthoje, kadangi viena diena praleista Mathuroje pažadina atsidavimą Viešpačiui Hari. Indijoje stovi septyni šventi miestai, kuriuose gyvendamas žmogus gauna išsivadavimą. Tai Ajodhja, Mathura, Mājāpura, Varanasi, Kanči, Avantika, Džagannatha Puri ir Dvāraka. Iš šių septynių miestų, Mathura yra geriausia, nes ji yra labiausiai išaukštinta Vaikunthos dalis.

Nors žemiška Mathura yra nedidelė, ji yra labai nuostabi: ji išsiplečia ir susitraukia pagal Krišnos žaidimus. Viešpats Brahma savo akimis matė, kad daugybė visatų sutelpa šioje Vrindavanos žemėje.

Rāsos šokio metu ant Jamunos upės kranto šoko milijardai gopių. Kaip gi galėjo atsitikti toks stebuklas? Jį galima paaiškinti tik Goloka Vrindavanos begaline prigimtimi.

Goloka Vrindavana aprašoma Brahma samhitoje (5.2):

sahasra-patra-kamalaà

gokuläkhyaà mahat padam

tat-karëikäraà tad-dhäma

tad-anantäàça-sambhavam

Amžinoji Krišnos vieta - nuostabioji Gokula yra tarsi lotoso žiedas, išaugęs iš Krišnos beribės galios aspekto dalies. Šio lotoso vainikas, turintis tūkstančius žiedlapių, yra tikroji Krišnos buveinė.

karëikäraà mahad yantraà

ñaö-koëaà vajra-kélakam

ñaò-aìga-ñaö-padé-sthänaà

prakåtyä puruñeëa ca

premänanda-mahänanda-

rasenävasthitaà hi yat

jyoté-rüpeëa manunä

käma-béjena saìgatam

Šio transcendentinio lotoso vainikas yra karalystė, kurioje gyvena Krišna.  Ji yra šešiakampio formos - vieta, kurioje egzistuoja Absoliuto valdantysis ir pavaldusis aspektai. Krišnos, transcendentinio visų energijų šaltinio, savaime švytinti figūra stovi centre tarsi deimantas. Šventas vardas, susidedantis iš 18 transcendentinių skiemenų pasireiškia kaip šešios šios šešiakampės figūros briaunos. (BrS. 5.3)

(šventas vardas, susidedantis iš aštuoniolikos skiemenų yra gopāla mantra)

tat-kiïjalkaà tad-aàçänäà

tat-paträëi çriyäm api

Šios amžinos Gokulos karalystės vainikas yra šešiakampė Krišnos buveinė.  Jos lapeliai yra gopių buveinės. Gopės, Krišnos dalelytės, prilygsta Jam savo esme ir su didžiausia meile Jam atsiduoda. Lapeliai nuostabiai šviečia tarsi daugybė sienų. Šio lotoso išsidriekę žiedlapiai yra dhāma panaši į sodą, kurioje gyvena Šri Rādhika - didžiausia Krišnos numylėtinė. (BrS. 5.4)

catur-asraà tat-paritaù

çvetadvépäkhyam adbhutam

catur-asraà catur-mürteç

catur-dhäma catuñ-kåtam

caturbhiù puruñärthaiç ca

caturbhir hetubhir våtam

çülair daçabhir änaddham

ürdhvädho dig-vidikñv api

añöabhir nidhibhir juñöam

añöabhiù siddhibhis tathä

manu-rüpaiç ca daçabhir

dik-pälaiù parito våtam

çyämair gauraiç ca raktaiç ca

çuklaiç ca pärñadarñabhaiù

çobhitaà çaktibhis täbhir

adbhutäbhiù samantataù

Gokulos prieigas supa paslaptinga keturkampė Švetadvipos sala. Švetadvipa iš visų pusių padalinta į 4 dalis. Kiekvienoje iš šių keturių dalių atskirai gyvena Vāsudeva, Sankaršana, Pradjumna ir Aniruddha. Šios 4 atsietos dalys atsirado iš keturių žmonių visuomenės poreikių: dorybės, turtų, aistros ir išsivadavimo, o taip pat iš keturių Vedų: Rg, Sama, Jadžur ir Atharva, kurios mantros pagalba padeda įgyvendinti šiuos pasaulietinius žmonių poreikius. Dešimt trišakių saugo dešimtį krypčių tarp jų - zenitą ir nadyrą.  Aštuonios kryptys papuoštos aštuoniais brangakmeniais: Mahapadma, Padma, Šankha, Makara, Kacchapa, Mukunda, Kunda ir Nila. Sargai mantros pavidalu sergėja visas dešimt krypčių. Visomis kryptimis spindi žydros, geltonos, raudonos ir baltos spalvos palydovai, bei įvairios energijos vadinamos Vimala, etc. (BrS. 5)

Krišnos pavidalai

Dvasinis pasaulis būtų tuščias, jei jame nebūtų Krišnos. Todėl įvairūs Krišnos pavidalai ir sudaro dvasinio pasaulio įvairovės esmę. Atsidavusieji Krišnos tarnai, kurie turi savo būdingą santykį su Dievu pakliūna į Krišnos buveinę, kurioje Viešpats turi specifišką pavidalą ir specifinius santykius su savo bhaktais. Visi šie Krišnos pavidalai amžini ir neturi jokio iliuzijos ar nepilnavertiškumo bruožo.

Visose dvasinio pasaulio planetose gyvena įvairūs Viešpaties pavidalai, kurie skirstomi į Jo asmeninius pavidalus - svajam rūpa ir Jo skaitlingas formas materialiame ir dvasiniame pasaulyje -tad ekātma rūpa.

Savo asmeninius pavidalus Krišna apreiškia tik Goloka Vrindavanoje: Gokuloje, Mathuroje ir Dvārakoje.

Visose kitose Vaikunthos planetose pasireiškia nesuskaičiuojama daugybė Narajanos keturrankių pavidalų.

Krišnos asmeniniai pavidalai Goloka Vrindavanoje – svajam rūpa

1)   Svajam rūpa - pirminė forma - Krišna. Tai Vrindavanos piemenukas.

2)   Svajam prakāša – Jo pirminės formos (svajam rūpos) asmeniniai pasireiškimai Gokuloje, Mathuroje ir Dvārakoje. Jie skiriami į dvi kategorijas:

a)   prabhāva prakāša - kai pirminė forma pasireiškia daugeliu pavidalu eka vapu bahu rūpa (vienas kūnas – daug kopijų). Tuo metu Krišna šoka rāsos šokį arba veda Dvārakos karalienes.

b)   vaibhava prakāša - kai viena forma ar savybė skirtingai atsiskleidžia per įvairias emocijas. Kai Viešpats išskleidžia save į daugelį pavidalų nėra skirtumo pavidaluose, tačiau dėl skirtingų savybių, kūno spalvos ir ginklų, vardai yra skirtingi. Pirmoji Krišnos vaibhava prakāša yra Viešpats Balarama. Tai tas pats Krišna, tik jo spalva kita. Kai Devaki sūnus Krišna pasirodo dvirankiu pavidalu (kai virto paprastu vaiku, paprašytas motinos Devaki), jis vadinamas vaibhava prakāša, o kai keturrankiu pavidalu (tik gimęs) - prabhāva prakāša.

 

2. Tad ekātma rūpa – (Šio vieno pavidalai)

Viešpats yra vienas, bet Jis tampa daugeliu, kad galėtų mėgautis rāsa – santykiais. Krišna nesimėgauja daiktais. Jo netraukia ir dvasinio pasaulio lobiai, o ką jau kalbėti apie materialaus pasaulio turtus. Jo vienintelis džiaugsmo šaltinis – meilės santykiai su savo tarnais. Todėl Jis, vienas įgyja daugybę formų, kad patenkintų visų atsidavusių jausmus. Įvairūs Jo pavidalai amžinai apreikšti dvasinio pasaulio planetose - Vaikunthose (Paravjoma – dvasinis dangus) ir laikinai apreiškiami materialiame pasaulyje (džagad).

Hari dhāmoje (Vaikunthos planetose) Jo pavidalai vadinami vilāsa prakāša - tai žaidimų ekspansijos. Šiai kategorijai priskiriamas Viešpats Nārājana ir visi Jo čatur vjuha (keturlypiai) pavidalai. Čatur vyuha pavidalai skirstomi į:

a)                         prabhāva vilāsa - ādi čatur vjuha (pirminiai keturlypiai pavidalai):

1)   Vāsudeva – sąmonės Dievybė. Tai paties Krišnos ekspansija)

2)   Sankaršana – Ego Dievybė. Tai Balarāmos ekspansija;

3)   Pradjumna – intelekto Dievybė. Tai Krišnos sūnaus ekspansija;

4)   Aniruddha – proto Dievybė. Tai Krišnos anūko, Pradjumnos sūnaus ekspansija.

 

Ši pirminė čatur vjuha yra nesuskaičiuojamų antrinių čatur vjuhų šaltinis. Iš šių keturių pavidalų apsireiškia 24 kitos formos, kurios skiriasi savo vardais ir skirtinga ginklų (diskas, vėzdas, kriauklė ir lotosas) padėtimi keturiose rankose.

Šie 4 pavidalai pastoviai gyvena taip pat ir Mathuroje bei Dvārakoje. Šie pavidalai neegzistuoja Gokuloje. Gokuloje gyvena tik dvirankis Krišna su savo broliu Balarāma.

b)                         vaibhava vilāsa - antrinė čatur vjuha, kuri skleidžiasi tris kartus

Kiekviena Adi čatur vjuhos Dievybė skleidžia save dar į tris pavidalus, ir taip bendras Dievybių skaičius tampa 24. Šios Dievybės po tris pasklinda aštuoniomis kryptimis. Čia pateikiamas jų sąrašas:

Vāsudeva:                             1) Kešava;                                 2) Nārājana;                                   3) Mādhava;

Papildomai:                     a) Adhokšadža                         b) Purušottama

Sankaršana:                           4) Govinda;                               5) Višnu;                                        6) Madhusūdana;

Papildomai:                     c) Upendra                                d) Ačjuta

Pradjumna:                            7) Trivikrama;                            8) Vāmana;                                    9) Šrīdhara;

Papildomai:                     e) Nrisimha                                f) Džanardana

Aniruddha:                            10) Hrišikeša;                            11) Padmanābha;                          12) Dāmodara;

Papildomai:                     g) Hari                                        h) Krišna

 

Šie 24 pavidalai užpildo visą dvasinį pasaulį (paravjomą), visas Vaikunthos planetas.

Pagrindinė (ādi) čatur vjuha atėjo taip pat ir kartu su Čaitanja Mahāprabhu prieš penkis šimtus metų:

Vāsudeva atėjo kaip pats Čaitanja;

Sankaršana atėjo kaip Čaitanjos brolis Višvarūpa;

Pradjumna kaip Raghunandana Prabhu;

Aniruddha kaip Vakrešvara Panditas.

 

Visos Viešpaties inkarnacijos yra amžinos, kupinos žinojimo ir laisvos nuo 18 trūkumų, kuriuos išvardina “Višnu Jamala tantra”:

1) iliuzija;                                           2) nuotaika;                                               3) klaidos;

4) vulgarumas;                                  5) materiali aistra;                                     6) nerimas;

7) išdidumas;                                    8) pavydas;                                               9) prievarta;

10) nešlovė;                                      11) neteisybė;                                           12) pyktis;

13) troškimai;                                    14) priklausomybė;                                  15) siekimas viešpatauti;

16) irzlumas;                                      17) priešybių matymas;                           18) apgaudinėjimas.

 

Visos Viešpaties ekspansijos yra pilnos anugrahah - malonės. Bhakti rasāmrita sindhu aprašo 64 savybes, kurios pilnai pasireiškia Krišnos asmenyje:

„Tokios yra Šri Krišnos, aukščiausio herojaus savybės. Jis yra: 1) apdovanotas žavingomis kūno dalimis, 2) turi visas palankias charakteristikas, 3) gražus, 4) spindintis, 5) stiprus, 6) amžinai jaunas,

7) išmanantis daugelį stebinančių kalbų, 8) teisingas, 9) maloniai kalbantis, 10) iškalbingas, 11) inteligentiškas, 12) išsimokslinęs, 13) išradingas,

14) patyręs besimėgaujant skoniais, 15) gudrus, 16) ekspertas, 17) dėkingas, 18) labai tvirtai laikosi įžadų, 19) nuovokiai sprendžia pagal vietą, laiką ir aplinkybes, 20) regi šāstrų akimis, 21) tyras, 22) save suvaldęs,

23) nepalaužiamas, 24) pakantus, 25) atlaidus, 26) neperprantamas, 27) rimtas, 28) išlaikantis pusiausvyrą, 29) dosnus, 30) dorybingas, 31) galantiškas, 32) gailiaširdis, 33) pagarbus kitiems,

34) draugiškas, 35) kuklus, 36) drovus, 37) atsidavusiųjų sielų globėjas, 38) laimingas, 39) gera linkintis savo bhaktams, 40) premos valdomas, 41) gera linkintis visiems,

42) Savo priešų kankintojas, 43) žymus, 44) visų numylėtas, 45) palaikantis sādhu pusę, 46) sužavintis moterų protus, 47) visų garbinamas, 48) visų turtingiausias,

49) viršesnis už visus, 50) kontroliuotojas. Šios penkiasdešimt savybių pasireiškia neribotu laipsniu Bhagavano Šri Hari asmenybėje, tarsi beribiame vandenyne. Jos yra mažyčiu kiekiu džīvose, nors pilnai jas atstovauja Purušottama Bhagavanas.

Kitos penkios Krišnos savybės yra pas Brahmā, Šivą ir kitus devatas, bet ne pas paprastas sielas:

51) Jis nenukrypsta nuo savo prigimties, 52) Jis yra visažinantis, 53) Jis visuomet gaivus ir naujas, 54) Jis yra koncentruota egzistencijos, žinojimo ir palaimos forma, 55) Jam tarnauja visos mistinės galios.

Šias penkiasdešimt penkias savybės dalinai turi devatos. Lakšmīpati Nārājana turi papildomas penkias savybes:

56) Jis turi nesuvokiamas galias, 57) nesuskaičiuojamos visatos yra Jo kūne, 58) Jis yra visų avatarų pirminė priežastis, 59) Jis suteikia gati (aukščiausią buveinę) tiems, kuriuos nužudo, 60) Jis gali pavilioti net ātmārāmas (tuos, kurie vidujai patenkinti).

Šių papildomų penkių savybių neturi Brahmā ir Šiva, bet jos nuostabiai pasireiškia Krišnos asmenyje pačiu tobuliausiu būdu. Be šių šešiasdešimties savybių Šrī Krišna turi ypatingas keturias savybes:

61) Jis yra tarsi platus vandenynas, kupinas labiausiai stulbinančių ir nuostabių līlų (žaidimų) bangų, 62) Jis pasipuošęs neprilygstama mādhurja-prema, ir todėl Jis yra įkūnytas palankumas Jo mylimiems bhaktams, 63) Jis patraukia visus tris pasaulius savo žavinčios muralī (fleitos) garsais, 64) Jo transcendentinio pavidalo spindintis grožis yra neprilygstamas, žavintis ir stulbinantis visoms judančioms ir nejudančioms būtybėms visose trijuose pasauliuose.

Šrī Krišnos šešiasdešimt keturios savybės bei požymiai buvo aprašyti su Jo lélä-mädhuré, prema-mädhuré, veëu mädhuré and rüpa-mädhuré. Tai yra keturios ypatingos savybės, būdingos tik Jam vienam.

Šios šešiasdešimt keturios savybės pilnai ir amžinai pasireiškia Šrī Krišnoje, kuris yra sad-čid-ānandos įsikūnijimas. Paskutinės keturios savybės būdingos tik Šrī Krišnos svarūpai (prigimčiai). Jų neturi jokie kiti Jo žaidimų pavidalai. Be šių keturių savybių likusios šešiasdešimt savybių nuostabiai ir pilnai pasireiškia Šrī Nārājanoje, kuris yra Transcendencijos įsikūnijimas. Palikus šalyje paskutines penkias iš šių šešiasdešimties savybių, likusios penkiasdešimt penkios tam tikru kiekiu yra Šivoje, Brahmoje ir pas kitus devatas. Po pirmosios penkiasdešimt savybių labai ribotai pasireiškia pas visas džīvas.

Devatos, tokie kaip Šiva, Brahmā, Sūrja, Ganeša ir Indra yra apdovanoti Bhagavāno dalinėmis savybėmis, kad galėtų tvarkyti visatos reikalus. Jie gavo šių Bhagavāno turtų tam tikrą kiekį, todėl jie laikomi tam tikra Viešpaties inkarnacija. Konstitucinė visų šių devatų prigimtis yra tai, kad jie visi yra Bhagavāno tarnai, ir gausybė džīvų įgijo bhagavad-bhakti per jų malonę. Kadangi jie yra daug labiau kvalifikuoti nei kitos džīvos, jie taip pat laikomi džīvų garbinamomis dievybėmis, priklausomai nuo džīvos kvalifikacijos ir sąmonės lygio. Todėl atlikti pūdžą (garbinimo apeigas) jiems yra laikoma antrinėmis bhagavad-bhakti taisyklėmis ir nuorodomis. Jie visuomet yra garbinami kaip džīvų guru, nes jie gali suteikti joms nenukrypstamą krišna-bhakti. Mahādeva, visų dievų Īšvara turi tokią tobulą bhagavad-bhakti, kad laikoma, jog jis nesiskiria nuo bhagavat-tattvos. Dėl šios priežasties mājāvādžiai garbina jį kaip aukščiausią brahma-tattvą.“

Tokiu būdu Krišnos pavidalas ir Jo kaip piemenuko žaidimai yra žymiai patrauklesni už Krišnos Vāsudevos žaidimus Mathuroje ir Dvārakoje.

Krišna išskleidžia save į tokią daugybę skirtingų pavidalų tam, kad kiekvienas pagal savo širdies troškimą galėtų garbinti Viešpatį jam artimiausiu pavidalu ir tinkamiausia nuotaika.

Visi Krišnos žaidimai materialiame pasaulyje skirstomi į apreikštus (prakata lila) ir neapreikštus (aprakata lila). Dvasiniame pasaulyje nėra neapreikštų žaidimų. Savo apreikštuose žaidimuose Viešpats keliauja iš Gokulos į Mathurą ir į Dvāraką. Savo neapreikštuose žaidimuose ir dvasiniame pasaulyje Viešpats amžinai gyvena šiose trijose vietose. Goloka Vrindavanoje visi Krišnos žaidimai vyksta vienu metu Gokuloje, Mathuroje ir Dvārakoje.

Gokuloje Krišna turi savo amžiną motiną - Jašoda devi. Nors Jis negimstantis, vis dėlto motina Jašoda laiko Jį savo sūnumi.

„Jamala tantra“ aprašo, kad Krišna, Nandos Maharajos sūnus niekuomet nepalieka Vrindavanos. Jadukumara Krišna, gyvenantis Dvārakoje ir Mathuroje, yra Vāsudeva - keturrankis, tuo metu kai Vrindavana Krišna visuomet yra dvirankis. Tokiu būdu Krišnos pavidalai netgi Goloka Vrindavanoje skiriasi.

Mathuroje pasireiškia Krišnos Vāsudevos ir Sankaršanos ekspansijos, o Dvārakoje prie jų prisideda ir Pradjumnos bei Aniruddhos ekspansijos.

KLAUSIMAI:

  1. Papasakokite apie įvairius Krišnos pavidalus dvasinėse planetose.
  2. Kokia Krišnalokos padėtis ir jos santykis su Vaikunthos planetomis?
  3. Papasakokite apie tris Golokos dalis.