AR MANO KŪNAS GAUS PAKANKAMAI MAISTO MEDŽIAGŲ, JEI AŠ NEVALGYSIU MĖSOS?

Žmonėms, kurie ruošiasi rinktis vegetarinę dietą, didžiausią nerimą kelia klausimas: ar gaus jų kūnas pakankamai maisto medžiagų? Ar gaus pakankamai baltymų? Tačiau jiems nėra ko ne­rimauti. Vegetarinė dieta gali duoti kūnui viską, ko jam reikia. Daugelis mokslininkų įrodė, kad vegetariniuose produktuose biologinės energijos yra daug daugiau negu mėsoje.

Mus tiesiog privertė patikėti, kad mėsa būti­na mūsų sveikatai. Šeštajame dešimtmetyje moks­lininkai gyvulinius baltymus priskyrė pirmos kla­sės baltymams, o augalinius — antros klasės. Ta­čiau tokia nuomonė buvo paneigta, kadangi tyrimai įrodė, jog augaliniai baltymai taip pat maistingi ir efektyvūs, kaip ir gyvuliniai.

Vegetariniuose produktuose baltymų kiekis svyruoja nuo 8—12% javų grūduose iki 40% sojos pupose, o tai dvigubai daugiau, negu mėsoje. Net neriebiame bifštekse yra tik 20% įsisavinamų baltymų. Daugelyje riešutų rūšių, sau­lėgrąžų sėklose ir ankštiniuose yra 30% baltymų. Baltymus, kurie būtini mums, sudaro 8 pagrindi­nės amino rūgštys. Maistinė mėsos vertė dažnai giriama todėl, kad joje yra visos aštuonios amino rūgštys. Bet štai ko neįtaria dauguma žmonių, vartojančių mėsą: ji — ne vienintelis produktas, kuriame yra visas būtinų amino rūgščių rinkinys. Sojos pupose ir piene taip pat yra aštuonios būtinos mums amino rūgštys.

 

Galbūt dar labiau nuramins tas faktas, jog mums būtinus baltymus galima gauti paprasčiau­siai suderinus du vegetarinius produktus, pavyz­džiui, ryžius ir ankštinius. Be to, taip derinant, visiškai patenkinamas aukščiausios rūšies baltymų poreikis. Neturtingi žmonės visame pasaulyje nuo­lat taip elgiasi: maišo ryžius ir tofu arba ankšti­nius (Kinijoje ir Indijoje), kukurūzus ir ankštinius (Centrinėje ir Pietų Amerikoje) ir pan.

1972 metais Frederikas Storas iš Harvardo universiteto ištyrė daug vegetarų — suaugusių vyrų ir moterų, nėščių moterų, taip pat merginų ir vaikinų. Jis nustatė, kad visos žmonių grupės gaudavo daugiau nei dvigubą normą kasdien reikalingų baltymų. 1954 metais mokslininkai Har­varde atliko detalius tyrimus ir nustatė, kad daržovės, grūdai bei pieno produktai, įvairiai derinami, patenkina visų reikalingų baltymų po­reikį; baltymų trūkumo neaptikta nė viename vartojamame derinyje. Mokslininkai priėjo išvadą: labai sunku pagaminti vegetariškus pietus, kad juose nebūtų visų žmogui būtinų baltymų.

Laikraščiuose dažnai skaitome apie neturtin­gų šalių išsekusius žmones, kurie badauja ir miršta nuo baltymų trūkumo. Tačiau mokslinin­kai nustatė, kad šitie žmonės išsenka ne todėl, kad nevalgo mėsos, o dėl to, kad negauna reikalingo maisto. Maistas, kurį sudaro tik ryžiai (jų dažnai taip pat neužtenka) arba tik saldžio­sios bulvės, iš tikrųjų gali išsekinti. Taip maitin­damasis žmogus gali ir mirti. O tose vietose, kur vegetarai gauna pakankamą kiekį įvairių maisto produktų (įvairių daržovių, grūdų ir ankštinių), matome stiprius ir sveikus žmones.

Mes elgiamės teisingai, kai bandome išsiaiš­kinti, kodėl patikėjome, kad nebūsime sveiki, jeigu nevalgysime tiek daug mėsos. Kas yra didžiosios amerikiečių "bifšteksų" religijos auto­rius ir kam visa tai daroma?