KAS YRA MATERIALI GAMTA

Kas yra išorinė energija? Kodėl ją vadina „išorine“?

Krišnos išorinė energija (bahiranga-šakti) yra Jo vidinės energijos svarūpa-šakti iškreiptas atspindys. Tokiu būdu šios energijos sukurti objektai neturi faktinės egzistencijos ir negali suteikti džīvai pasitenkinimo. Kaip medžio atspindys vandenyje turi ne tik iškraipytas proporcijas (viskas jame atvirkščiai) bet taip pat negalime nuskinti vaisiaus nuo tokio medžio, nes pats medis yra iliuzinis). Visa materiali gamta vadinama māyā-džagad – iliuzijos pasauliu, kuriame džīva – gyvoji būtybė tikisi rasti faktinę egzistenciją ir prieglobstį, bet pagal apibrėžimą šių dalykų čia rasti negali.

Išorinė energija pasireiškia kaip materialus pasaulis ir yra priežastis nesuskaičiuojamų visatų, kuriose veikia įvairiausios materialios energijos. Ji vadinama išorine, kadangi kokybiškai atskirta nuo amžinai dvasinio Aukščiausio Dievo Asmens kūno, panašiai kaip pienas, kuris yra karvės energija, bet yra skirtingas nuo jos.

„Bhagavad-gītoje“ (7.4) Krišna taip aprašo Savo išorinę energiją:

bhümir äpo 'nalo väyuù
khaà mano buddhir eva ca
ahaìkära itéyaà me
bhinnä prakåtir añöadhä

„Žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, protas, intelektas ir klaidingas ego – visi kartu sudaro šias aštuonias Mano atsietas materialias energijas.“

Jei materiali energija yra atskirta (išorinė), ar tai reiškia, kad ji nepriklausoma nuo Viešpaties?

„Bhagavad-gītoje“ (9.10) Krišna paaiškina, kad nors materiali gamta atskirta nuo Jo, vis dėlto ji nėra nepriklausoma:

mayädhyakñeëa prakåtiù
süyate sa-caräcaram
hetunänena kaunteya
jagad viparivartate

„Ši materiali gamta, kuri yra viena iš Mano energijų, veikia Mano nurodymu, o Kuntī sūnau, taip sukurdama visas judančias ir nejudančias gyvąsias esybes. Jos įtakoje ši reiškinija yra sukuriama ir sunaikinama vėl ir vėl.“

Taigi, kadangi materiali gamta ra susijusi su Dievu ir paklūsta Jo valiai, ji vadinama dieviškąja. Todėl, kaip žmonės besistengtų įveikti jos įtaką, arba palenkti ją savo valiai, jiems nieko nesigaus. Štai ką Krišna apie tai sako „Bhagavad-gītoje“ 7.14:

daivé hy eñä guëa-mayé
mama mäyä duratyayä
mäm eva ye prapadyante
mäyäm etäà taranti te

„Šią dievišką mano energiją, susidedančią iš trijų materialios gamtos gunų, yra sunku nugalėti. Tačiau tie, kurie atsidavė Man, gali lengvai ją įveikti.“

O kodėl žmogui reikia įveikti šią materialią energiją? Kokias problemas ji sukuria?

Sąmoningai arba nesąmoningai, visas žmogaus gyvenimas praeina kovojant su materialia gamta. Tai vyksta savaime, kadangi materialus pasaulis svetimas gyvųjų būtybių prigimčiai. „Bhagavad-gītoje“ (8.15) materialus pasaulis aprašomas dviem žodžiais:

duùkhälayam – kančių buveinė;
açäçvatam – laikinas.

Tokiu būdu materialus pasaulis yra kančių vieta. Žmonės čia stengiasi būti optimistais ir nepastebėti to. Turėdami tokią optimistišką nuotaiką, jie stengiasi prisitaikyti prie bet kokių gyvenimo sąlygų ir bando iš to patirti trupinius malonumų. Tačiau kančios vėl ir vėl apie save primena. Panašiai kaip žmogus, kuris nori pasidžiaugti skaniu tortu, bet baisiai nusivilia, aptikęs torte smėlį, žmogus, kuris stengiasi patirti malonumus materialiame pasaulyje, galiausiai nusivils, susidūręs su neišvengiamu kančių smėliu. Kokios tai kančios? Bet kas materialiame pasaulyje kenčia nuo:

janma- gimimo;
måtyu-mirties;
jarä-senatvės;
vyädhi – ligų.

Visa šiuolaikinės civilizacijos mokslo ir technikos pažanga nukreipta į tai, kad išvaduoti žmogų nuo šių kančių. Tačiau žmonijai niekuomet nepavyks išvengti šių problemų, kadangi materialus pasaulis pagal apibrėžimą yra „kančių buveinė“. Net jei žmogui pavyks pasiekti rojines planetas, jis vis tiek susidurs su šiomis kančiomis.

Tai Viešpats patvirtina „Bhagavad-gītoje“ (8.16):

ä-brahma-bhuvanäl lokäù
punar ävartino 'rjuna
mäm upetya tu kaunteya
punar janma na vidyate

Nuo pačios aukščiausios planetos šiame materialiame pasaulyje iki pačios žemiausios, viskas yra kančios vieta, kur pastoviai kartojasi gimimas ir mirtis. Tačiau tas, kuris pasiekia Mano buveinę, o Kuntī sūnau, niekuomet nebegimsta iš naujo.

Be gimimų, mirties, senatvės bei ligų, žmogus gyvendamas materijoje priverstas patirti ir kitas trijų rūšių kančias:

Ädhyätmika-kleça – kančios, kurias sukelia stichinės nelaimės, sukurtos aukštesnių gamtos jėgų;
Ädhibhautika-kleça – kančios, kurias sukelia kitos gyvosios būtybės;
ädhidaivika-kleça – kančios, kurias sukelia mūsų pačių protas ir kūnas.

Tapusi materialaus pasaulio kaline, siela netenka ramybės. Jis visomis jėgomis stengiasi išvengti šių trijų rūšių kančių, bet susiduria su jomis vėl ir vėl. Tačiau, kartais jai atrodo, kad jos nevargina šios kančios. Tokias gyvenimo akimirkas žmogus suvokia kaip laimę, nors tikrovėje tai tik laikinas atokvėpis nuo kančios. Tokios „laimės“ akimirkos greitai baigiasi, todėl materialus pasaulis turi dar vieną savybę - açäçvatam – laikinas. Viskas, ką žmogus pasiekia šiame pasaulyje, yra tik laikinas laimėjimas ir jam neišvengiamai teks su juo išsiskirti. Ši aplinkybė tampa baimės, liūdesio ir nerimo priežastimi.

Laikinas reiškia, kad visi objektai šiame pasaulyje, pradedant nuo mikroskopinių ir baigiant visatomis, patiria tris būsenas:

såñöi - kūrimas (pradžia);
sthiti - palaikymas (išsaugojimas, vidurys);
pralaya - sunaikinimas (pabaiga).

Vedos moko, kad anapus išorinių ir regimų procesų, kuriant, palaikant ir naikinant viską, slypi subtilios jėgs, kurios persmelkia viską materialiame pasaulyje. Šios jėgos vadinamos gunomis. Žodis guna reiškia savybę, režimą o taip pat virvę.

Kaip gauti didžiausią naudą iš blogo sandėrio?

Yra keletas paplitusių požiūrių į šį materialų pasaulį:

  1. Šis pasaulis yra vienintelė vieta, kokia begali būti, todėl reikia nugyventi taip, kad nebūtų gaila, jog kažko nepatyrei ar nepajutai. Mirties metu viskas baigsis.
  2. Šis pasaulis yra prakeikimas sielai. Tai yra kančios buveinė ir velnio karalystė. Bet kokia asociacija su šiuo pasauliu pasmerkia dar didesnėms kančioms, todėl reikia vengti bet kokio sąlyčio su šiuo pasauliu. Idealiu atveju reikia atsižadėti visos materialios veiklos ir visų malonumų. Reikia praktikuoti askezes ir įveikti potraukį kūniškiems malonumams.
  3. Šis materialus pasaulis yra viena iš Krišnos energijų, skirta pataisyti paklydusias sielas. Šiame pasaulyje reikia imti tik tai, kas būtinai reikalinga ir visuomet prisiminti, kam visa tai priklauso. Visus daiktus, tarp jų ir šį kūną reikia panaudoti tarnaujant tikrajam pasaulio ir kūno šeimininkui.

Akivaizdu, jog trečiasis kelias suteikia didelių privalumų prieš kitus du kelius. Šis kelias vadinamas Krišnos sąmone arba jukta vairagja (tinkamu atsižadėjimu). „Bhakti rasamrita sindhu“ (1.2.255) sako:

anäsaktasya viñayän
yathärham upayuïjataù
nirbandhaù kåñëa-sambandhe
yuktaà vairägyam ucyate

„Kai žmogus neprisiriša prie nieko, bet tuo pat metu suvokia viską susijus su Krišna, jo padėtis yra teisinga ir aukščiau nuosavybės jausmo.“

Krišnos Sąmonės praktikos tikslas - visuomet atsiminti Krišną ir niekuomet Jo nepamiršti. Gyvenant materialiame pasaulyje, apsuptam tokios daugybės juslinių objektų, prisirišimų, ir t.t. yra labai sunku galvoti apie Krišną, kuris yra anapus visos šios reiškinijos. Ir vis dėlto, galvoti apie Krišną visuomet įmanoma. Netgi susiduriant su materialiais dalykais visuomet galima prisiminti Krišną ir sudvasinti bet kokią veiklą (žinoma, neprieštaraujančią religijos principams).

Lengviausias būdas tai padaryti yra visuomet suvokti, kad materialus pasaulis yra viena iš Krišnos energijų. Kai žiūrime į pasaulį, ir jis mums atrodo nuostabus, mes galime prisiminti, kad Krišna jį sukūrė tokį nuostabų. Nėra jokio poreikio dirbtinai atsisakyti grožio ar harmonijos jausmo, kuris atsiranda mumyse stebint pasaulį. Be visa ko, jis gi yra Krišnos kūrinija, o visa tai, kas sukurta Viešpaties yra nuostabu. Tereikia tik susieti tai su Viešpačiu ir suvokti kaip pats Krišna pasireiškia per savo energijas.

Dvi Krišnos energijos – pavaldusis ir aukštesnis principai

„Bhagavad-gīta“ 7 sk. aprašo, kad Krišna turi dvi energijas - para ir apara - aukštesnę ir žemesnę. Tuo tarpu, kai dauguma iš mūsų nesuvokia aukštesnės energijos, žemesniąją suvokia ir stebi kiekvienas. Todėl Krišna pirmiausia kalba apie ją, nes ji - lengviausiai mums suvokiama.

„Bhagavad-gītoje“, 7.4 Krišna sako

bhümir äpo ’nalo väyuù
khaà mano buddhir eva ca
ahaìkära itéyaà me
bhinnä prakåtir añöadhä

“Žemė, vanduo, ugnis, oras, eteris, protas, intelektas ir netikras ego - visi šie aštuoni pradmenys sudaro Mano atsietas materialias energijas.”

Iš šių 8 pradmenų 5 sudaro vadinamus grubiuosius elementus maha bhūta arba panca bhūta, o trys - subtiliuosius elementus - sūkšma bhūta. Penki grubūs elementai susiję su juslių objektais - kvapu, skoniu, forma, lytėjimu ir garsu. Kartu su juslėmis bei mahat tattva, arba visumine materijos substancija tai sudaro 24 sankhyos filosofijos nagrinėjimo objektus. Tokiu būdu sankhyos filosofija nagrinėja išorinės Viešpaties energijos virsmus ir sąveikas, tačiau užmiršta tai, kad Viešpats yra visų priežasčių priežastis ir tokiu būdu materialaus pasaulio priežastis. Todėl nagrinėdami materialią energiją, turime atsiminti Krišną.

Tačiau ši materiali energija nėra tobula. Kai žmogus įgyja truputį žinių apie dvasinio pasaulio prigimtį, jis supranta, kad egzistuoja ir aukštesnė Viešpaties energija, kuri tiesiogiai susijusi su Viešpačiu, t.y. Pats Krišna palaiko šią energiją asmeniškai ir padeda šiai energijai suvokti savąją prigimtį. Tai aukštesnioji gamta arba dvasinės sielos. „Bhagavad-gītoje“, 7.5 Krišna sako:

apareyam itas tv anyäà
prakåtià viddhi me paräm
jéva-bhütäà mahä-bäho
yayedaà dhäryate jagat

“Be žemesniosios energijos, o tvirtaranki Arjuna, egzistuoja ir kita - aukštesnioji Mano energija, apimanti gyvąsias esybes, kurios naudojasi materialios žemesniosios gamtos ištekliais.”

Reikia suvokti, kad dėka gyvųjų esybių funkcionuoja šis materialus pasaulis. Tai yra, šis pasaulis yra sukurtas tam, kad gyvosios būtybės bandytų patenkinti savo poreikį būti valdovais ar besimėgaujančiais.

Tiek aukštesnioji gamta tiek žemesnioji savo egzistencija visiškai priklausomos nuo Viešpaties, ir turi Jam būti dėkingos. Jos niekuomet negalės prilygti Viešpačiui. Nors kokybine prasme mes esame tapatūs Jam, kiekybiškai mes esame atomo dydžio sielos (anu atma), o Viešpats yra begalinai didelė siela (vibhu atma). Būdamos begalinai mažos dvasinės sielos visuomet linkusios pasiduoti iliuzijos poveikiui ir galvoti, kad “Aš esu besimėgaujantis”.

„Bhagavad-gītoje“ 7.6 posme Krišna pasako apie dar viena Jo pažinimo aspektą. Kadangi jis yra visa ko šaltinis iš esmės Jis yra viskas, ką galima pažinti ar patirti tiek materialiame tiek dvasiniame pasaulyje. Visa tai, ką mes matome yra viena ar kita prasme Krišnos pasireiškimai. Krišna yra visa ko pradžia ir pabaiga. Nėra tiesos aukštesnės už Jį, ir Jis viską laiko, kaip suvertus perlus laiko siūlas. Tai reiškia, kad niekas neturi nepriklausomos egzistencijos nuo Jo. Jis yra vienintelis egzistuojantis. Jei mes galime suvokti šį pasaulį kaip tikrą tai tik todėl, kad pats pasaulis, stebėtojas ir pats stebėjimas yra sukurti Jo paties. Materialus pasaulis yra apreikštas laikinai, ir nepaisant to jis mums atrodo tikras ir realus tarsi egzistuotų amžinai. Nors jis nuolat kinta, mes pastoviai prisirišame prie jo laikinų formų. Tačiau pačios šios formos yra iliuzinės. Vienintelė Dievo egzistencija yra reali. Todėl Jis yra Absoliuti Tiesa.

Krišna yra visa tai, kas padaro įvairius objektus pažįstamais - tai yra jis suteikia išskirtinumą įvairiems daiktams, todėl Krišna sako, kad Jis yra vandens skonis, saulės ir mėnulio šviesa, Vedų mantrų skiemuo “Om”, garsas eteryje, žmogaus gabumai.

Jis pirmapradis žemės kvapas ir ugnies kaitra, gyvųjų gyvybė ir asketų askezė.

Jis yra pirmapradė gyvasties sėkla, išmintingųjų išmintis ir galiūnų narsa.

Jis - jėga stipriųjų, kurių nejaudina aistros. Jis yra lytinis gyvenimas, neprieštaraujantis religijos principams.

Visa tai, ką mes matome visoje kūrinijoje yra trijų gunų pasireiškimas.  Šios gunos yra Krišnos energijos apraiškos. Nors Krišna yra viskas, Jis yra nepriklausomas. Jo nevaldo materijos gunos.

Dešimtame BG skyriuje Krišna toliau aiškina, kaip Jį pažinti šiame pasaulyje. Nors iš tiesų viskas yra Jis, tačiau viskas yra Jo energijų pasireiškimai.

Krišna neliepia mums palikti viską kas materialu ir užsiimti tik dvasine praktika. Greičiau Krišna siūlo suvokti kad materialus pasaulis priklauso Jam ir viską panaudoti tarnaujant Jam. Tokiu būdu sudvasinama materija ir kūnas. Krišna sako „Bhagavad-gītoje“ 10.41:

yad yad vibhütimat sattvaà
çrémad ürjitam eva vä
tat tad evävagaccha tvaà
mama tejo-'àça-sambhavam

„Visa tai, ką gražaus, galingo ar vertingo matai šioje egzistencijoje, visa tai, kam suteiki prasmę, neatmesk, o kiekvieną kartą gilinkis į tai, ir tu pamatysi, kad tai, ką taip vertini šiame pasaulyje iš tikrųjų kyla iš Mano spindesio mažytės dalelytės“.

Kai kurie dalykai netgi šiame pasaulyje yra tiesioginiai Jo dvasinės galios pasireiškimai. Jie yra vadinami Jo vertenybėmis. Visa tai, ką nuostabiausio ar stebuklingiausio galima pamatyti ar patirti šioje visatoje yra vadinama Krišnos vibhūti.  Krišnos didybę galima pažinti pagal Jo vertenybes, todėl Krišna priskiria visas šias vertenybes sau pačiam.

Pavardinsime kai kurias jų:

 

Aš Supersiela, visų gyvų būtybių širdyse, Aš - visų būtybių pradžia, vidurys ir pabaiga.

Iš Adityų Aš Višnu

Iš šviesulių - spindulingoji Saulė

Iš Marutų aš Mariči

iš žvaigždžių - Aš Mėnulis

Iš Vedų Aš Sama Veda,

iš pusdievių - Aš Indra

iš juslių Aš - protas;

Aš - gyvųjų būtybių gyvvybės jėga (sąmonė)

Iš Rudrų Aš - Viešpats Šiva,

Iš Yakšų ir Rakšasų Aš - Kuvera

Iš Vasu Aš - Agni

Iš kalnų - Meru

Iš šventikų Aš - Brihaspatis,

iš karvedžių Aš - Kartikeya,

iš vandenų Aš - vandenynas

Iš išminčių Aš - Bhrigu,

iš garso virpesių Aš - Om

iš aukų Aš - Om,

iš nejudamų kūnų Aš - Himalayai.

Iš medžių Aš - banjanas,

iš išminčių tarp pusdievių Aš - Narada,

iš gandharvų Aš - Čitraratha,

iš siddhų Aš - Kapila.

Iš žirgų Aš - Uccaihšrava

iš dramblių Aš - Airavata,

iš žmonių Aš - karalius.

Iš ginklų Aš - žaibas,

tarp karvių - surabhi,

tarp giminės pratęsimo priežasčių Aš - Kandarpa,

iš gyvačių Aš - Vasuki,

Iš nagų Aš - Ananta,

iš vandens gyventojų Aš - Varuna,

iš protėvių Aš - Aryama,

iš teisingumo vykdytojų Aš - Yama.

Iš demonų daityų Aš - Prahlada,

iš nugalėtojų Aš - laikas,

iš žvėrių - esu liūtas,

iš paukščių - Garuda.

Iš valančių jėgų Aš - vėjas,

iš valdančių ginklą - Rama,

iš žuvų esu ryklys,

iš upių - Ganga.

iš mokslų Aš - mokslas apie savąjį Aš,

iš logikų - aš galutinė tiesa (išvada).

iš raidžių Aš - raidė A, o iš sudėtinių žodžių Aš - dvinaris, iš kūrėjų Aš - Brahma.

Aš - mirtis ir kuriantis pradas, iš moterų Aš - šlovė, sėkmė, grakšti kalba, atmintis, nuovoka, ištikimybė bei kantrybė.

Iš mėnesių Aš - Margaširša (lapkritis-gruodis) iš metų laikų Aš - pavasaris.

Iš suktybių Aš - azartinis lošimas,

Aš spindesys to, kas spindi, pergalė, nuotykis, stipruolio jėga.

Iš Vršni ainių Aš - Vasudeva,

iš Pandavų Aš - Arjuna,

Iš išminčių - Vyasa,

iš mąstytojų - Ušana.

Iš savivalės malšinimo priemonių Aš - bausmė,

iš siekiančių pergalės Aš - dorovė,

iš paslapčių Aš - tyla,

iš išminčių Aš - išmintis.

Aš sėkla, pradedanti visas gyvas būtybes.

 

 

Tokiu būdu Krišna tik mažiausia savo dalelyte persmelkia visą šią kosminę reiškiniją. Suvokdami, koks didingas šis pasaulis, galime tik bandyti tuščiai įsivaizduoti dvasinio pasaulio, kuris yra laisvos ir neribotos, Krišnos vidinės galios pasireiškimas. Tokiu būdu, suvokdami šią kūriniją kaip Dievo tvarinį, galime suprasti bent tam tikrus Dievo planus mūsų atžvilgiu.

KLAUSIMAI

  1. Ar materialus pasaulis yra blogis?
  2. Su kokiomis problemomis susiduria gyvos būtybės šiame pasaulyje?
  3. Koks turi būti žmogaus santykis su materija?
  4. Išvardinkite 8 materialius elementus eilės tvarka nuo subtilių link grubių.
  5. Kokiu būdu Krišna yra visa persmelkiantis?
  6. Išvardinkite bent dešimt Krišnos vertenybių iš dešimto skyriaus.