Slaptingiausi Bhagavat Gitos pamokymai
Grįžti

B.G. 8.7

Todėl, Arjuna, visada galvok apie Mane, kaip Krsną, ir tuo pačiu metu kovok — vykdyk tau nurodytą pareigą. Paskyręs Man savo veiklą ir į Mane sutelkęs protą bei intelektą, tu be abejonės pasieksi Mane.

KOMENTARAS: Nurodymas, duotas Arjunai, labai svarbus vi­siems, kurie užsiima materialia veikla. Viešpats neliepia nevykdyti nurodytų pareigų ar atsisakyti savo užsiėmimų. Galima dirbti kaip dirbus ir tuo pačiu metu mąstyti apie Krsną kartojant Hare Krsna. Taip išvengsime materialaus susiteršimo, o protą ir intelektą pa­jungsime Krsnai. Kas kartoja Krsnos vardus, neabejotinai persikels i aukščiausią planetą — Krsnaloką.

B.G.8.8

Kas medituoja Mane, kaip Aukščiausią Dievo Asmenį, nuola­tos sutelkęs protą prisimena Mane ir neišklysta iš šito kelio, tasai, o Partha, tikrai Mane pasieks.

KOMENTARAS: Siame posme Viešpats Krsna pabrėžia, kaip svar­bu Jį prisiminti. Prisiminimai apie Krsną atgyja kartojant Hare Krsna mahd-mantrą. Kartojant Aukščiausio Viešpaties vardus ir klausantis jų keliamų garso virpesių, darbo gauna mūsų ausys, liežuvis ir protas. Šią mistinę meditaciją praktikuoti labai lengva. Ji padeda ateiti pas Aukščiausią Viešpatį. Purusam reiškia besi­mėgaujantį subjektą. Nors gyvosios esybės priklauso Aukščiausio Viešpaties ribinei energijai, materialia prasme jos — susiteršusios. Jos laiko save besimėgaujančiais subjektais, tačiau nėra aukščiau­sias besimėgaujantis subjektas. Čia aiškiai nurodoma, kad aukš­čiausias besimėgaujantis subjektas — tai Aukščiausias Dievo As­muo, tokiais Savo pavidalais ir pilnutinėmis ekspansijomis, kaip Narayana, Vasudeva, ete.

Bhakta, kartodamas Hare Krsna, nepaliaujamai mąsto apie savo garbinimo objektą — Aukščiausią Viešpatį bet kuriuo Jo aspektu: Narayana, Krsną, Ramą, ete. Nuolatinė Hare Krsna kartojimo prak­tika jį apvalo, ir jos dėka gyvenimo pabaigoje jis eina į Dievo ka­ralystę. Yogos praktika — tai meditacija į širdyje glūdinčią Super­siela, Kartojant Hare Krsna, mūsų mintys irgi bus visada sutelktos į Aukščiausią Viešpatį. Protas neramus, todėl jį reikia jėga privers­ti mąstyti apie Krsną. Dažnai pateikiamas toks pavyzdys: vikšras nori tapti drugeliu ir dar šį gyvenimą juo tampa. Taip ir mes, jei nuolat mąstysime apie Krsną, be abejonės, po mirties gausime to­kios pačios konstitucijos kūną, kokį turi Krsna.

Grįžti