“Kaimo bendruomenių projektai yra ypatingai svarbi mūsų judėjimo dalis. Mes turime tapti nepriklausomais, tai yra patys užsiauginti duoną ir apsirūpinti pienu. Tuomet apie nepriteklių nebus ir kalbos.   Kaimo bendruomenes reikia vystyti pagal idealios visuomenės (varnašrama-dharmos), kuri pagrįsta natūralios produkcijos gamyba, o ne pramone, pavyzdį. Industrija paprasčiausiai sukūrė bedievystę, nes jie mano, jog viską gali pasigaminti patys ko beprireiktų. Mūsų “Bhagavad-gitos” filosofija aiškina, kad žmogus ir gyvuliai turi valgyti tam, kad palaikytų kūną. O maisto gavyba priklauso nuo lietaus, o lietus žinoma priklauso nuo Harė Krišna giedojimo. Taigi, tegul visi gieda Harė Krišna, valgo gerą maistą ir būna stiprūs ir sveiki. Tai idealus gyvenimo būdas. Mes neneigiame modernios civilizacijos, bet mums nepatinka tai jeigu turime sumokėti Dievo sąmone, tai savižudybė.” – Laiškas Rūpanugai,  1974 gruodžio 18d.

 “O taip, tai tikrai teisinga pabandyti tapti atleistais nuo žemės mokesčių. Kodėl mes turėtume būti apmokestinti, juk tai visuomeninė veikla visų žmonių labui. Tokios nuosavybės visuomet atleistos nuo mokesčių.

Taip, jeigu mūsų šeimos žmonės negali platinti knygų, tai leiskit jiems gyventi kaimo bendruomenėje. Jie galėtų austi, pinti ir panašiai. Bet jie turi kažką daryti, nesėdėti, nes neužimtos smegenys - velnio dirbtuvė.” – Laiškas Nityanandai, 1977 balandžio 12d.

 Taip. Kaimo bendruomenės projektas labai puiku. Krišna duoda. Krsi-go-raksya-vanijyam vaisya-karma svabhava-jam. [Bg.18.44: Žemdirbystė, karvių globa ir prekyba, tai veikla atitinkanti vaisyų prigimtį…] Taip išsprendžiamos visos ekonomikos problemos. O brahmana, smegenų problema išspręsta, o ksatrya gynybos problema išspręsta, o sudra, darbo problema išspręsta. Keturi dalykai bendrai, gyvuok ramiai, laimingai. Giedok Harė Krišna. Įgyvendink šį kaimo bendruomenės projektą. Amerikoje yra pakankamai lėšų ir geros sąlygos. Tiek daug tuščios žemės. Ir jeigu yra džiunglės, iškirtę medžius panaudokite statybai, dirbkit atsivėrusį lauką, kaip mūsų Virdžinijoj. Maistas, prieglauda, viskas yra. Afrikoj, taip pat visur, darnoje su gamta. Viskas tobulai sukurta Krišnos. Mes teturim šiek tiek dirbti. Sarira-yatrapi ca te na prasiddhet akarmanah. [Bg. 3.8: 'Sąžiningai atlik savo pareigas, nes tai geriau negu nieko neveikti. Nedirbantis negali net savo fizinio kūno išlaikyti.’] Jeigu tu sėdėsi nieko neveikdamas, tai badausi. Kita vertus viskas yra ko reikia. Jūs dirbkit truputį ir turėkit viską ko reikia. Eko yo bahunam vidadhati kaman.[Katha Upanišad 2.2.13:’Aukščiausias Viešpats…išlaiko nesuskaičiuojamą daugybę gyvų būtybių.’] Tai Dievas, Jis aprūpina kiekvieną. Jūs teturite dirbti kiek nors. Tai materialus pasaulis.” – Vakaro daršanas, 1977 gruodžio 15.

 

 

Mano brangus Bahudak.

Priimk mano palaiminimus. Aš rašau dėl tavo laiško išsiūsto 1974 lapkričio 21-ąją.

Aš labai laimingas girdėdamas apie jūsų fermą-ašramą. Mes norime įkurti daug tokių kaimo bendruomenių visame pasaulyje. Tu esi entuziastingas ir protingas, atrodo kad puikiai susitvarkai. Kodėl nepavadinus tai New Gokula, vietoj New Mayapur. Aš manau taip geriau. Gerai, kad nupirkai mašinų ir naudoji ūkyje, bet jeigu įmanoma apseik be jų, taip geriau. Tai gali nuskambėti taip tarsi gyvenimas turėtų būti šiek tiek ekstremalus. Bet jeigu atsidavusieji galėtų išmokti toleruoti, o tu sakai jie pasiryžę, tai pasilikit ir dirbkit, tai labai gerai. Aš visiškai tau pritariu.

Krišna sako: matra-sparsas tu kaunteya, sitosna-sukha-duhkha-dah, agamapayino 'nityas, tams titiksasva bharata [Bg.2.14] “O Kunti sūnau, laimė ir kančia pasirodo ir išnyksta – taip keičiasi žiemos ir vasaros. Šie pojūčiai kyla susilietus juslėms su juslių objektais, o Bharatos aini, todėl reikia mokytis netrikdomam juos pakęsti.” Taigi atsimink Krišnos pamokymus Bhagavad-gitoje ir tęsk darbą ir su entuziazmu paragink visus kitus.

Dėl naujos Gurukulos atidarymo aš neturiu nieko prieš, jeigu įmanoma tai padaryti. Dėl tolimesnių nurodymų pasitark su Satsvarūpa Maharaja.

Įkurti kaimo bendruomenę, kaip jūs darote, reikia daug padirbėti, bet jeigu dirbsite nuoširdžiai, tai Krišna viską duos, visas sąlygas ir žmones. Taigi tęskite darbą ir sekite geru pavyzdžiu, kurį rodo atsidavusieji New Vrindavane ir viskas klostysis kuo geriausiai. Jei turite specifinių klausimų, kreipkitės į New Vrindavano gyventojus ir jie jums padės.

Aš tikiuosi, kad tavo sveikata gera.

Su geriausiais linkėjimais,

A.C.Bhaktivedanta Svami.

 

 Tu sakai, kad mes turėtume įkurti gošala fondą, taip tai tikrai prasminga: krsi-go-raksya-vanijyam vaisya-karma svabhava-jam[Bg.18.44]. Ten kur užsiimama žemdirbyste turi būt ir karvės. Tai mūsų misija: karvių globa ir žemdirbystė, o jeigu yra perteklius galima parduoti. Tai nepelno siekimas. Žemės dirbimas tam, kad turėtume ką valgyt, o karvės dėl pieno. Pagrindinė idėja ta, kad mes esame ISKCON`as, bendruomenė nepriklausoma nuo kitų. Šitoks kaimo bendruomenės projektas ypač dėl atsidavusių, kad jie galėtų užauginti maistą sau. Medvilnė tam, kad pasigaminti drabužius. Laikyt karves pienui ir riebiems gaminiams. Mūsų misija apsaugoti atsidavusius nuo nereikalingo sunkaus darbo, sutaupyt laiką tobulėjimui Krišnos sąmonėje. Tai mūsų misija. Nėra kalbos apie pajamas, bet jeigu vis dėlto yra šioks toks perteklius tada mes galim pagalvot apie pardavimą. Kita vertus mes to nesiekiam. Mums reikia šventyklos, gošalos ir žemės. Bendruomenės projekto kaip Europoj ir Amerikoj. Mes taip pat pabandysim keliose vietose Indijoj. Netrukus aš vyksiu į Haiderabadą. Pabandysim organizuoti kaimo bendruomenę tenai. Mes turim 600 akrų (242 ha) ir vyriausybės leidimą. Gošalą jūs galėtumėt pavadinti taip: „ISKCON Gošala ir Kaimo bendruomenės projekto fondas“.

 

Prabhupada: Kad ir kur mes turėtume žemės , mes taip pat turim pastatyti šventyklą. Paaiškink.

Pušta Krišna: Kaip pavyzdžiui mes turime nemažai kaimo bendruomenių. Prabhupada paminėjo, kad dėl ūkio... bet ištikrųjų mes ne ūkininkai.

Svečias(1): Ne?

Pušta Krišna: Prabhupada nori sukurti intelektualų klasę, brahmanus. Brahmana yra galva...

Prabhupada: Pirma klasė.

Pušta Krišna: ...žmonių visuomenėje. Bet ištikrųjų tai vienas organizmas, paprasčiausiai skirtingos pareigos kurias turim atlikti. Pavyzdys toks, kad reikalinga galva; rankos; pilvas; kojos. Bet visa tai to paties kūno dalys. Galėtumėt pasakyt, kad galva gali dirbti be kojų ar panašiai, bet vistiek visa tai viename kūne ir darnoje. Galva duoda nurodymus visam kūnui kaip elgtis, štai kokia nauda. Taigi Srila Prabhupada nori sukurti brahmanų klasę, žmonių visuomenės galvas, kurie galėtų paaiškinti visiems, kaip tapti sėkmingais gyvenime. Iš tikrųjų mes nesistengiame sukurti ūkininkus, mes norime išugdyti brahmanus. Bet mūsų kaimo bendruomenės yra idealus pavyzdys kaip visuomenė turėtų gyventi: turintys sugebėjimų gali pamokslauti, kiti gali ūkininkauti, įvairūs darbai gali vykti – bet del vieno tikslo- patenkinti Dievą, kuris yra visa ko centras. Taigi ištikrųjų šie ūkininkai išvažiuoja į laukus su traktoriais, bet baigę darbą jie gali pamokslauti aukščiausią filosofiją, nes ištikrųjų jie brahmanai. Jie turi intelekto. Taigi tai vienas kūnas. Pagrindinis principas toks, kad moderni visuomenė atmestinai žiūri į švietimą – ypač jaunuomenės, jūs galit matyt, kad nežiūrint daugybės universitetų, visame pasaulyje šie jaunuoliai išmokomi palaido elgesio. Jie praleidžia laiką baruose, lošimo namuose, bet turi aukštąjį išsilavinimą. Taigi tikras išsilavinimas – išmokti idealaus elgesio, tapti brahmanu.

 

Mano brangus Nityananda,

prašau, priimk mano palaiminimus. Aš dėkoju už 1977 vasario 21 d. laišką . New Talavano apžvalga ir bukletas padaryti gerai ir aš dėkingas jums.  Dėl Gurukulos, literatūrinis išsilavinimas reikalingas brahmanų klasei, ne visiems. Kiti turi mokytis kaip ksatryai, vaisyai ir sudros, matydami pavyzdį. Tam, kad su vežimu važiuoti diplomo nereikia. Moderni švietimo sistema tik laiko gaišinimas, hipių gamyba. Gėda! Kam reikalingas privalomas mokslas arba visų teisė į mokslą? Jeigu jie tampa hipiais, tai privalomas mokslas tampa degradacija. Taigi labai gerai , jeigu nėra būtina mokytis pagal Missisipės valstijos įstątymus.

Viską kas lengvai gaunama mes galim panaudoti. Niekas neprieštarauja dėl elektros naudojimo. Bet mes neturėtume būt priklausomi nuo to. Gaminkite aliejų iš ricinmedžio sėklų ir turėsite jo pakankamai. Jį galima įvairiai panaudoti: deginimui, tepimui, virtuvėje ir gydymui. Jautį galit įkinkyti į vežimą ir važiuoti pamokslauti per kaimus. Nėra klausimo dėl jų žudymo. Čia Indijoj mūsų Lokanatha Maharaja sėkmingai organizavo tokias programas. Keliaudamas iš kaimo į kaimą jis aplankė visą Indiją, platindamas knygas, prasadą ir giedodamas kirtaną. Kiekvieną kartą jie sustodavo skirtingame kaime. Mes galėtume turėt milijonus tokių vežimų visame pasaulyje.

 Jūs gaunat pakankamai pieno paprasčiausiai ganydami karves, tai gerai. Bet jeigu norite gaut daugiau, turite šert grūdais. Mes turėtume daryt tiktai tai kas būtina ir sutaupyti laiką sąmoningėjimui.

 Gyvenkit harmonijoje su gamta, darykit tai nedelsiant. Mūsų principas toks, kad mes prieš beprasmišką veiklą. Tik Krišna svarbu. Mes norim tik to  kas palanku ir kas patinka Krišnai.

Aš grąžinu tau vieną Dievybių fotografiją. Toks rengimas neautoritetingas. Bet kitos fotografijos puikios. Prašau, nepraraskit entuziazmo plėtodami kaimo bendruomenę. Tikiuosi, kad tavo sveikata kuo geriausia.

Su geriausiais linkėjimais,

A.C.Bhaktivedanta Svami.