SRI RAGHUNATHA BHATTA GOSWAMI

 

Kai Raghunatha Bhatta keliavo iš Benareso į Purį, jis galvojo: “Įdomu, ar Mahaprabh atsimins mane? Aš buvau dar vaikas tada, o čia Puryje daugybė atsidavusių, aš abejoju, ar jis atsimins tokį nenaudėlį kaip aš. O net jei ir atsimins, įdomu, ar jis parodys man tą pačią šilumą, kaip mūsų namuose Kašyje.” Tačiau, kai tik jis atvyko į Purį ir ruošėsi nusilenkti dandavatu Mahaprabhu, Šri Gaurasundara pakvietė jį: “Raghunatha” ir dar prieš Raghunathai nusilenkiant, Mahaprabhu labai tvirtai jį apkabino. Raghunathos akys prisipildė džiaugsmo ašaromis ir jis nusitvėręs Mahaprabhu lotoso pėdas taip klausė jo: “Oh pats maloningiausias Viešpatie, tu vis dar atsimeni mane?” Mahaprabhu atsakė: “Ką jau kalbėti apie šį gyvenimą! Aš atsimenu tą šilumą, kurią tu ir tavo motina bei tėvas man parodėte gyvenimas po gyvenimo. Su kokia meile tavo motina mane kas dieną maitino, kol aš buvau Kašyje.”

Tada Mahaprabhu supažindino Raghunatha su kitais atsidavusiais, kurie visi džiaugėsi susitikimu. Raghunatha perdavė savo tėvo ir motinos linkėjimus ir naujienas nuo Čandrašekhara vaidjos ir kitų atsidavusiųjų Kašyje. Tada jis ištraukė iš savo krepšio įvairius patiekalus, kuriuos jo motina paruošė Šri Gaurasundarai. Mahaprabhu labai patenkintas pakvietė Govinda ateiti ir viską rūpestingai išsaugoti.

Raghunathos tėvo vardas buvo Šri Tapan Mišra. Kada Nimai Panditas keliavo po Rytų Bengaliją mokytojaudamas, jis susitiko su Tapana Mišra, kuris buvo labai išsilavinęs mokslininkas ir netgi aptaręs šventraščių išvadas su daugeliu panditų vis dėlto nebuvo tikras, koks yra tikrasis gyvenimo tikslas ir kaip jį pasiekti. Vieną naktį po ilgų apmastymų apie tai jis pamatė sapne dievišką asmenybę, kuri tarė jam: “Mišra! Nesirūpink daugiau dėl šito reikalo. Nimai Panditas ateis pas tave labai greitai. Jei gali, susitik su juo ir jis galės tau paaiškinti gyvenimo tikslą ir kaip jį pasiekti. Jis nėra paprasta žmogiška būtybė. Jis yra Nara Narajanos inkarnacija. Jis nužengė į materialų pasaulį kad atliktų savo žaidimus, tačiau jis yra tikroji visos visatos priežastis.” Pasakęs tai, pusdievis išnyko.

Ryte, po to kai jis išsimaudė ir atliko pudžą, Tapana Mišra išvyko sutikti Nimai Pandito. Atvykęs į vietą, kur buvo apsistojęs Viešpats, jis pamatė Viešpatį sėdintį ant lovos, o visas namas švytėjo nuo jo kūno spindesio. Jo akys buvo tarsi pilnai išsiskleidusio žydrojo lotoso žiedlapiai, jo galva pridengta garbanotais plaukais, ant jo krūtinės – balta brahmano virvelė, o dėvėjo jis geltonus drabužius. Visur aplink jį sėdėjo jo mokiniai tarsi žvaigždės, supančios pilną mėnulį. Tapana Mišra nusilenkė dandavatu ir sudėtomis rankomis tarė Viešpačiui: “O tu, kuris esi kupinas užuojautos! Aš esu labiausiai puolęs. Prašau suteik man savo malonę. Mahaprabhu šypsojosi ir pasodinęs Tapana Mišrą šalia savęs paprašė jį prisistatyti. Prisistatęs Tapana Mišra paklausė apie gyvenimo tikslą ir kaip jį pasiekti. Mahaprabhu atsakė: “Kiekvieną amžių Aukščiausias Viešpats nužengia pats, ir visų gyvų būtybių labui suteikia pamokymus kaip Jį pasiekti. Satja jugoje procesas yra meditacija, Treta jugoje – aukų atnašavimai, Dvapara jugoje – Dievybių garbinimas, o Kali jugoje – kolektyvinis Šventų Viešpaties vardų giedojimas – Harinama sankirtana.”

Atsižvelgdamas į gyvųjų būtybių jėgą, sugebėjimus ir amžiaus trukmę, aukščiausias Viešpats įgyja Ačarjos pavidalą ir patvirtina šiuos įvairių amžių procesus. Jei bet kas seka kitokiu procesu nei autorizuotas, jis nepasiekia rezultato. Todėl Kali jugoje visų šventraščiuose aprašytų procesų esmė yra kartoti Šventus vardus. Šiuos vardus reikia kartoti visuomet. Sekdamas šiuo procesu tu galėsi suprasti koks yra gyvenimo tikslas ir kaip jį pasiekti. Nėra jokio skirtumo tarp šių vardų ir To, ką jie nurodo. Nėra kito kelio, kaip Harinama sankirtana. Atsisakius visų kitų procesų reikia visuomet kartoti šventą Krišnos vardą. Šios mantros galia tu galėsi suprasti viską apie gyvenimo tikslą ir kaip jį pasiekti. Šri Nama yra pats tai, ką mes siekiame suprasti ir kartodami šį vardą galėsime suprasti, kas yra šis vardas.”

Išgirdęs šiuos neįkainuojamus pamokymus iš Nimai Pandito, Tapana Mišra nusilenkė dandavatu ir paklausė ar gali lydėti jį grįžtant atgal į Navadvipą. Atsakydamas Mahaprabhu tarė, kad Tapana Mišra turi tuoj pat keliauti į Kašį, kur jie artimoje ateityje susitiks vėl. Viešpats pažadėjo tuomet aprašyti šias transcendentines temas apue Absoliučią tiesą detaliau.” Tokiu būdu Nimai Panditas iškeliavo į Navadvipą, o Tapana Mišra tuoj pat lydimas savo žmonos iškeliavo į Kaši Dhamą.

Po kelių metų kaip malonės Inkarnacija Šri Čaitanja Mahaprabhu keliavo į Vrindavaną per Džarikhandos mišus pakeliui pro Čhoto Nagpurą, jis atkeliavo į Kaši Dhamą. Tuo metu kai Tapana Mišra maudėsi Manikarnika ghatoje, sanyasis atvyko čia ir drebino dangų šaukdamas: “Hari bol! Hari bol!” Tapana Mišra apstulbo staiga išgirdęs Šventus vardus. Dykumoje išgirsti tekančio vandens garsą yra labai neįprasta, taip ir išgirsti šventą vardą tarp daugybės Majavadžių nebuvo paprastas atsitikimas. Pažvelgęs Tapana Mišra pamatė už daugybės sanyasių stovintį ypatingai aukštą ir malonų sanyasį, kurio spindesys nušvietė viską aplink. Jis pradėjo galvoti: “Kas tai galėtų būti? Aš girdėjau, kad Nimai Panditas tapo sanyasių, bet ar čia gali būti jis?” Išlipęs iš vandens jis įsitikino, kad tai buvo tas pats Nimai Panditas, ir puolęs jam prie pėdų pradėjo lieti ekstazės ašaras. Mahaprabhu pakėlė jį ir apkabino su didžia meile. Tada Tapana Mišra palydėjo Viešpatį į savo namus. Po daugelio dienų išsiskyrimo, jie vėl pagaliau galėjo susitikti. Tapana Mišra nuplovė Viešpaties pėdas ir kartu su šeimos nariais išgėrė vandenį.

Mahaprabhu davė Raghunathai Bhattai savo paties Tulasi karolius ir vėliau Viešpaties Džagannathos tulasi girliandą, o taip pat betelį ir paną- prasado likučius nuo Viešpaties Džagannathos.

Skirtingai nuo kitų gosvamių, nežinoma, ar Raghunatha Bhatta Gosvami garbino kokią nors tam tikrą Viešpaties Dievybę ar ne. Jo garbinama dievybė – Šrimad Bhagavatam iki šiol yra garbinama Vrindavane Gadadhara Bhatta Pithoje, kitoje Madana Mohanos šventykloje. Raghunatha Bhatta buvo Gadadharos Pandito mokinys. Gaura Ganodeša Dipikoje yra minima, kad Raghunatha Bhatta Gosvami yra Raga mandžari Krišnos liloje.

Jis gimė 1505 (AD) metais Ašvinos mėnesio gaura dvadašį.

Mirė 1579 (AD) metais Džyešthos mėnesio gaura dašami.