SĄLYGOTA SIELA - REINKARNACIJA

Reinkarnacija išvertus iš lotynų kalbos reiškia pakartotinis sielos įsikūnijimas po mirties skirtinguose kūnuose. Vedų literatūroje naudojamas terminas samsara.

Reinkarnacija ir Krišnos sąmonė

Samsaros ar reinkarnacijos idėją pripažįsta visos Vedinės mokyklos ir šiuolaikinis induizmas. Nesvetima ši idėja taip pat buvo ir gausybei sektų artimuosiuose rytuose nuo neatmenamų laikų. Reinkarnacijos idėją vienokia ar kitokia forma pripažino taip pat senovės pagonys. Mūsų eros pradžioje apie ją kalbėjo graikų filosofai ir pirmieji krikščionys. Šias idėjas plėtojo gnostikai, o mūsų laikais jas propaguoja New Age judėjimo šalininkai. Nors reinkarnacijos idėja yra labai moksliška, racionali ir patvirtinta Vedų autoritetu, neteisingas jos interpretavimas gali sustabdyti žmogaus dvasinį tobulėjimą. Šiuolaikinis induizmas ir New Age judėjimas yra pavyzdys, kai dėmesys nukreipiamas nuo būtinybės išsivaduoti ir atstatyti dvasinius santykius tarp sielos ir Dievo į patogų egzistavimą materialiame pasaulyje „teisingai“ inkarnuojantis į gerą kūną.

Reinkarnacija reiškia 4 dalykus, kurie pastoviai kartojasi (BG 13.9):

janma-måtyu-jarä-vyädhi-

duùkha-doñänudarçanam

„Suvokimas, kad gimimas, mirtis, senatvė ir ligos yra blogis yra žinojimas“. Ji nepašalina visų nuodėmių šaknies – priešiškumo Aukščiausiam Dievo Asmeniui. Todėl Krišnos bhaktas, pasinaudodamas reinkarnacijos idėja gali sėkmingai pamokslauti Krišnos sąmonę materialistiškiems žmonėms, bet pats neturėtų žavėtis šia idėja ir puoselėti planus apie geresnį kitą gyvenimą. Krišnos sąmonės tikslas yra nutraukti samsaros ratą – reinkarnaciją ir grįžti atgal pas Krišną.

Bhaktai gauna pakankamai tikros informacijos apie reinkarnacijos procesą iš autoritetingos Vedinės literatūros, kaip Bhagavad-gyta ir Šrimad Bhagavatam. Todėl vaišnavams visiškai nereikia studijuoti ir domėtis įvairiomis spekuliacijomis šia tema, kurių labai daug šiais laikais, ir kurios labai žadina vaizduotę, bet neišsprendžia reinkarnacijos problemos. Giluminis reinkarnacijos procesas ir detalės labai mažai analizuojami Vedų literatūroje, bet labai kruopščiai tuose mokymuose, kaip budizmas, New age, kurie atitraukia žmogų nuo išsivadavimo idėjos.

Reziumuojant: reinkarnacija yra problema, o ne problemos sprendimas. Toks vaišnavo požiūris.

Reinkarnacijos mechanizmas                                                         

trumpai aprašytas Bhagavad Gitos 2.13:

 

dehino ’smin yathä dehe

kaumäraà yauvanaà jarä

tathä dehäntara-präptir

dhéras tatra na muhyati

 

Kaip įkūnytoji siela, būdama dar šiame kūne keliauja iš vaikystės į jaunystę ir senatvę, taip ir po mirties ji pereina į naują kūną. Tokie pokyčiai sveikai protaujančio žmogaus neklaidina.

Ir vėl Bg. 2.22 sako

väsäàsi jérëäni yathä vihäya

naväni gåhëäti naro ’paräëi

tathä çaréräëi vihäya jérëäny

anyäni saàyäti naväni dehé

 

Kaip žmogus užsivelka naujus drabužius, nusimetęs sudėvėtus, taip ir siela gauna naujus materialius kūnus, palikusi senus ir nereikalingus.

Pati reinkarnacijos idėja, nors mokslininkai ir nenorėtų jos pripažinti jau egzistuoja. Žmogus kūną keičia ne tik senatvėje po mirties bet taip pat pastoviai. Mūsų kūnas nuolat kinta, tačiau kas verčia manyti apie save, kaip apie tą pačią būtybę vaikystėje, jaunystėje ir senatvėje. Taigi mirties metu kūnas pasikeičia radikaliai, nors jau viso gyvenimo bėgyje jis kinta. Mes matome skirtingus žmonės dėka skirtingų kūnų. Jei mes matėme kažką vaikystėje, mes nebeatpažinsime pamatę jį suaugusį arba seną. Mums atrodys, kad tai skirtingos asmenybės. Lygiai taip pat po mirties gavusios naują kūną būtybės mes neatpažįstame, nes ji ryškiai pakeitė savo kūną.

BG 18.61 sako:

éçvaraù sarva-bhütänäà

håd-deçe ’rjuna tiñöhati

bhrämayan sarva-bhütäni

yanträrüòhäni mäyayä

 

“Aukščiausias Viešpats yra visų širdyse, o Ardžuna. Jis nurodo klajonių kelius visoms gyvoms esybėms, kurios tūno kūne tarsi mašinoje, pagamintoje iš materialios energijos.”

Persikelti iš vieno kūno į kitą gyvajai būtybei padeda Supersiela. Ji yra gyvosios būtybės draugas, ir regėdama jos troškimus, Supersiela padeda persikelti gyvajai būtybei į trokštamos rūšies kūną. Pavyzdys su paukščiais tupinčiais ant medžio. Supersiela ir siela yra du paukščiai. Jie panašūs tarpusavyje savo prigimtimi. Tačiau vienas iš paukščių susigundo to medžio vaisiais, o kitas ne. Todėl pirmasis paukštis priverstas šokinėti nuo šakos ant šakos, kad galų gale surastų vaisių, kuris ją patenkins.

Kūnų pasikeitimas yra neišvengiamas dėl nuolat kintančių gyvosios būtybės norų. Gyvenimo bėgyje ji išsiugdo potraukį tam tikrai juslinių objektų grupei, kurių negali patenkinti dabartiniame kūne. Todėl atėjus laikui, ji gali atsikratyti šio kūno ir gauti naują ir tada vėl bandyti patenkinti savo poreikius. Gali atsitikti ir taip, kad žmogaus kūnas paseno, ir nebegali mėgautis tais jusliniais malonumais, kuriuos anksčiau patirdavo ir kurių jis taip ir nesugebėjo gyvenimo bėgyje atsižadėti arba atsiskanauti. Tokiu būdu jam teks vėl atgimti. Taigi, kūnų kaita yra neišvengiama, todėl BG 2.27 posmas sako:

jätasya hi dhruvo måtyur

dhruvaà janma måtasya ca

tasmäd aparihärye ’rthe

na tvaà çocitum arhasi

 

Kas gimė, tas būtinai numirs, o kas mirė, tas vėl būtinai atgims. Todėl nesielvartauk ir vykdyk savo pareigą - jos neišvengsi.

Taigi mūsų gyvenimo poelgiai nulemia sekančio gimimo sąlygas. Pasibaigus vienam aktyvumo periodui mirštame, kad gimę vėl atnaujintume veiklą. Tokiu būdu sukamės gimimų ir mirčių rate, kuris vadinasi samsaros ratas.

BG 13.22 sako:

puruñaù prakåti-stho hi

bhuìkte prakåti-jän guëän

käraëaà guëa-saìgo ’sya

sad-asad-yoni-janmasu

Materialioje gamtoje gyvenanti gyvoji esybė eina gyvenimo keliais, mėgaudamasi trimis materialios gamtos gunomis. Įvairiose gyvybės rūšyse ji susiduria su gėriu ir blogiu, o atsitinka tai dėl jos sąlyčio su materialia gamta.

Kaip vyksta perėjimas iš vieno kūno į kitą aprašo BG 8.6 posmas:

yaà yaà väpi smaran bhävaà

tyajaty ante kalevaram

taà tam evaiti kaunteya

sadä tad-bhäva-bhävitaù

 

“Kokį būvį atmins paliekantis kūną žmogus, o Kunti sūnau, į tokį jis būtinai ir pateks.”

BG 15.8-9 sako apie tai kaip iš kūno į kūną pernešama subtili gyvenimo samprata arba mūsų karmos kraitis:

çaréraà yad aväpnoti

yac cäpy utkrämatéçvaraù

gåhétvaitäni saàyäti

väyur gandhän iväçayät

 

çrotraà cakñuù sparçanaà ca

rasanaà ghräëam eva ca

adhiñöhäya manaç cäyaà

viñayän upasevate

 

“Kaip vėjas nešioja kvapus, taip gyva esybė, būdama materialiame pasaulyje, perneša iš vieno kūno į kitą įvairias savo gyvenimo sampratas. Taip ji gauna vienos rūšies kūną ir jį palieka, kad vėl įgytų kitą.”

“Gavusi kitą grubų kūną gyva esybė įgyja ir atitinkamo tipo ausis, akis, liežuvį, nosį ir lytėjimo organus, kurie telkiasi aplink protą. Taip ji mėgaujasi tam tikra juslių grupe.”

Gavusi naują kūną gyva būtybė visiškai sutapatina save su šiuo kūnu ir todėl užmiršta apie tai, kokią padėtį ar kokį kūną ji turėjo anksčiau.  Tokiu būdu, gyvoji būtybė netgi kentėdama tame kūne nenori jo palikti, laikydama, kad tai yra pats geriausias jos pasirinkimas. Pavyzdys - Indra, kuris buvo prakeiktas gimti kiaulės kūne. Po to, kai Brahma liepė jam sugrįžti jis sakė, kad nenori, nes jam visiškai patinka voliotis išmatose ir bendrauti su kiaulėmis.

Mūsų mintys, susikaupusios gyvenimo bėgyje lems tai, apie ką mes mąstysime mirties metu. Taigi jau šiame gyvenime kuriame sau kitą. Žmogus, siekiantis patenkinti savo materialius norus, bus priverstas gimti iš naujo, kad galėtų juos patenkinti. Todėl atsidavusieji turėtų būti labai atidūs, kad gyvenimo pabaigoje galėtų mąstyti apie Krišną.  Netiesa, kad galėsime mąstyti apie Krišną tada, kai panorėsime. Reikia jau dabar mąstyti apie jį. Pavyzdžiui Bharata Maharadžas buvo pasiekęs tobulumo pakopą, vadinamą bhava, tačiau dėka prisirišimo prie elniuko, paskutinė mintis jo gyvenime buvo apie elniuką, todėl Bharata Maharadžas turėjo gimti elnio kūne. Tiesa, kadangi prieš tai jis buvo transcendentalistas, jis galėjo prisiminti savo ankstesnį gyvenimą, bet buvo jau po laiko.

Reinkarnacijos įrodymas

Neįmanoma paaiškinti karmos dėsnio jei nepripažįstame reinkarnacijos idėjos. Iš tiesų ši idėja nebuvo visiškai svetima ir senovės judėjams. Esenų sekta pripažino reinkarnaciją ir taip pat šis mokymas nebuvo nežinomas Jėzui Kristui. Yra nuorodų į reinkarnacijos idėją taip pat ir Biblijoje. Dabartiniu metu vyksta daug tyrimų reinkarnacijos srityje, kurie parodo, kad gyvybė tikrai nėra mechanistinis-materialistinis reiškinys. Pirmiausia tai klinikinės mirties patirtis. Dauguma žmonių sugrįžę iš klinikinės mirties būsenos atsimena, jog visiškai nebuvo be sąmonės, o patyrė įdomią būseną, kur galėjo laisvai nuo kūno keliauti ir bendrauti su kitomis būtybėmis telepatiniu būdu. Tyrimus šioje srityje atliko Dr. Raimondas Moody ir Dr. Sabom.

Kitas įrodymas yra astralinės kelionės. Atsiranda asmenybių, kurios teigia, kad sąmoningai gali palikti savo kūną ir astraliniu kūnu nukeliauti į norimą vietą. Tokių keliauninkų prisiminimai dokumentuojami ir lengvai patikrinami. Tyrimus šioje srityje paskelbė Prof. Hornell Hart (Duke Universitetas) ir Prof. Charles Tart (Kalifornijos Universitetas).

Taip pat kitas tiesioginis reinkarnacijos įrodymas yra žmonių prisiminimai apie ankstesnį gyvenimą. Ypatingai ryškūs būna 4-5 metų amžiaus vaikų prisiminimai, kur jie papasakoja netgi vardus savo ankstesnių giminaičių, bei vietas, kur jie gyveno. Dažniausiai Vakaruose vaikai skatinami pamiršti savo ankstesnius gyvenimus, tačiau Indijoje tokių įvykių dokumentuota labai daug. Šioje srityje tyrimus atliko vokiečių reinkarnacinės terapijos pionierius Thorwald Dethlefsen, ir amerikiečių psichologas Dr. Helen Wambach.

Kodėl žmogus negali prisiminti savo ankstesnio gyvenimo. Tyrimai rodo, kad dažniausiai savo ankstesnį gyvenimą atsimena žmonės žuvę smurtine mirtimi. Tokie atsiminimai paprastai persekioja kaip košmaras. Tai leidžia manyti, kad jei žmogus neatsimena ankstesnio gyvenimo, jis tarsi nugyveno ankstesnį ciklą ir gali be prisirišimo žengti toliau. Prisiminimai apie ankstesnį gyvenimą dažniausiai trukdo žmogui gyventi ir ramiai siekti savo tikslų. Netgi šiame gyvenime atsiminimai trukdo gyventi ir džiaugtis daugybei žmonių. Todėl užmarštis taip pat yra Krišnos gailesčio mums išraiška. Tuo pat metu yra sakoma, kad žengiantis dvasiniu keliu žmogus gali prisiminti savo ankstesnius gyvenimus, kad suprastų, kokias klaidas turėtų ypatingai vengti kartoti.

Gyvųjų būtybių evoliucija

Kadangi gyvoji būtybė turi daugybę norų, padėtis, į kurią jis pakliūna taip pat labai skiriasi. Todėl visatoje egzistuoja tokia gyvybės formų įvairovė.  Vedos sako, kad visatoje yra 8,400,000 gyvybės formų. Kiekvienoje iš jų gyvoji būtybė turi tam tikrą juslių rinkinį ir jas bando savaip patenkinti. Šios gyvybės formos atsiranda ne evoliucijos eigoje, kaip teigė Darvinas, tačiau buvo sukurtos iš karto kaip galimybė visoms gyvoms būtybės pagal savo polinkius įgyvendinti savo troškimus bei gauti atoveiksmius, kurių nusipelnė. Tokiu būdu individuali siela keliauja iš vienos formos į kitą dvasinės evoliucijos keliu, kuri yra individuali, o ne kolektyvinė.

Vedose aprašoma, kad yra 8,400,000 gyvybės formų. Viñëu Puräëa teigia:

 jala-jä nava-lakñäëi sthävarä lakña-viàçati

kåmayo rudra-saìkhyakäù pakñiëäà daça-lakñaëam

triàçal-lakñäëi paçavaù catur-lakñäëi mänuñäù

“Yra 900,000 rūšių, gyvenančių vandenyje. Taip pat yra 2,000,000 nejudančių būtybių, tokių kaip medžiai ir augalai. Yra 1,100,000 vabzdžių ir roplių rūšių iš yra 1,000,000 rūšių paukščių. Kalbant apie gyvulius, jų yra 3,000,000 rūšių ir yra 400,000 žmonių rūšių.”

Netgi žmogaus gyvybės formos labai skiriasi viena nuo kitos. Žemiausioje padėtyje yra necivilizuoti žmonės. Aukščiau už juos yra civilizuoti žmonės bet nesekantys moralės principais ir netikintys į Dievą. Aukščiau stovi žmonės, turintys moralės principus ir tikintys Dievu, o aukščiau už juos yra tie, kurie siekia Absoliučios Tiesos suvokimo. O tarp jų dar mažiau tų, kurie nori su atsidavimu tyrai tarnauti Dievui.

Garuda purana 5-tas skyrius vardija:

“Brahmano žudikas tampa džiovininku, karvės žudikas – kupriumi ir silpnapročiu, nužudęs mergaitę tampa raupsuotu, visi trys gimsta neliečiamaisiais. Nužudęs moterį ar sunaikinęs vaisių įsčiose žmogus tampa laukiniu, pilnu ligų. Tas, kas užsiima neleistinais lytiniais santykiais, tampa eunuchu, tas kuris miega su savo guru žmona įgyja odos ligas. Mėsą valgantis tampa labai raudonas, o vartojantis svaigalus praranda dantų spalvą. Tas kuris vagia maistą, tampa žiurke, kuris vagia grūdus tampa skėriu, kvepalus – ondatra, medų – sparva, mėsą – pesliu, druską – skruzde… Tas kuris elgiasi amoraliai, tampa kaimo kiaule; kuris susideda su šūdra moterimi, tampa buliumi; kuris yra labai aistringas, tampa geismingu arkliu… Šiuos ir kitus požymius ir gyvybės formas reikia vertinti kaip įkūnytųjų karmą, kurią jie patys sukūrė šiame pasaulyje. Tokiu būdu blogos karmos kūrėjai, patyrę kankinimus pragare atgimsta su savo karmos likučiais išvardintose formose.”

Apie gyvų būtybių evoliuciją kalba ŠBh. 6.6

Būtybės, turinčios gyvybės jėgą (augalai, medžiai, daržovės) yra aukščiau už žemę, akmenis ir negyvą materiją. Aukščiau už nejudrias gyvybės formas yra gyvatės ir kirminai, arba būtybės, kurios juda. Aukščiau už gyvates ir kirminus yra gyvuliai turintys išvystytą intelektą. Už gyvulius aukščiau yra žmogiškos būtybės. Aukščiau už žmogiškas būtybes yra vaiduokliai, nes jie neturi grubaus kūno. Už vaiduoklius aukštesni yra Gandharvos. Už Gandharvas aukščiau yra Siddhos. Pranašesni už Siddhas yra Kinnarai. Už juos aukščiau yra demonai. Aukščiau už demonus yra pusdieviai. Pusdievių tarpe Indra yra viršiausias. Brahmos tiesioginiai sūnūs, tokie kaip Dakša ir t.t. yra aukštesni už Indrą, o tarp Brahmos sūnų Šiva yra iškilniausias.

Būdama gyvulių kūnuose, gyvoji būtybė neturi laisvos valios ir todėl tik atgyvena savo karmą, ir tik būdama žmogumi ji kuria naują karmą.

KLAUSIMAI:

  1. Koks Krišnos sąmonės santykis su reinkarnacijos idėja?
  2. Trumpai papasakokite apie reinkarnacijos mechanizmą.
  3. Išvardinkite šešis gyvųjų būtybių tipus ir kiek rūšių yra šiuose tipuose.
  4. Papasakokite kokią istoriją susijusią su reinkarnacija.
  1. Reinkarnacija – Dievo gailestingumas ar bausmė?
  2. Pasamprotaukite, kas būtų jei nebūtų mirties?
  3. Kodėl, norėdami atitrūkti nuo Dievo, gauname materialų kūną, o ne dvasinį?
  4. Kuomet reinkarnacija padeda bhaktui Krišnos sąmonėje?