Tikrieji Indijos turtai

Nors dievotų Vedų valdovų dinastijas ištiko žlugimas, o Vedų socialinė sistema suiro, slenkant amžiams išliko nepaliesta mokinių sekos sistema - mechanizmas, kurio dėka dvasinis mokytojas perteikia žinias mokiniui. Išmintis, sudėta į Vedų raštus, yra tikrasis Indijos turtas, ir jokiems svetimšaliams užkariautojams jo nepavyko išplėšti. Mokinių seka gyvavo per amžius; jos tradicijos tebėra gyvos ir šiandien.

Mokinių sekos tradicijai pradžią davė Aukščiausiasis Dievo Asmuo Krišna, kuris kūrimo aušroje sudėjo Vedų išmintį į visatos pirmagimio Brahmos širdį. Brahma savo ruožtu persakė ją savo sūnui ir mokiniui Naradai, o Narada ją paskelbė Vedų sudarytojui Šrilai Vyasadevai. Vyasadeva Vedų išmintį išdėstė tokia forma, kad ji būtų lengvai suprantama dabartinio tamsos ir neišmanymo amžiaus žmonėms.

Vyasa Vedų išmintį perteikė Madhvacaryai, žymiam išminčiui ir šventajam, kuris ją skelbė visoje Indijoje ir turėjo tūkstančius mokinių. Indijoje ir šiandien gyvena tūkstančiai Madhvacaryos mokymo pasekėjų. Nuo Madhvacaryos atsišakojo viena pagrindinių amžinosios mokinių sekos linijų. Kaskart, kai ateina didis ācarya (mokytojas), kuris skelbia Vedų mokymą ir įšventina mokinius, mokinių seka plečiasi ir šakojasi, tačiau paprastai ji pagarsėja vardais tų pamokslininkų ir bhaktų, kurių indėlis plėtojant savo dvasinio mokytojo misiją esti didžiausias. Kadangi Vedų mokymas ištisus šimtmečius buvo skelbiamas labai plačiai, šimtai milijonų Indijos gyventojų ir šiandien išpažįsta Vedų kultūros dvasines vertybes, o likusieji yra susipažinę su Vedų kultūros ir religijos principais arba daugiau ar mažiau jiems pritaria.


Viešpats Čaitanja ir Jo pasekėjai

Prieš 500 metų į Žemę atėjo nepaprastos galios Aukščiausiojo Viešpaties įsikūnijimas Šri Krišna Čaitanja Mahaprabhu. Jo dėka Krišnos sąmonės judėjimas išplito visoje Indijoje. Savo mokiniams Šri Krišna Čaitanja Mahaprabhu nurodė skelbti mokymą ir plėtoti misionierišką veiklą visame pasaulyje. Kitados, Vedų kultūros klestėjimo laikais, žmonės turėjo žinių apie Krišną, tačiau ilgainiui jos buvo užmirštos, ir labai aštriai iškilo poreikis atgaivinti Vedų kultūrą ir religiją.

Šios misijos ir ėmėsi Čaitanjos Mahaprabhu mokiniai, kurie parašė labai plačią literatūrą, kad žmonės kuo daugiau sužinotų apie tai, kas juos sieja su Aukščiausiuoju Viešpačiu. Šis švietėjiškas darbas nenutrūko iki pat Džagannathos dasos Babaji laikų. Džagannatha dasa Babaji buvo didžiai atsidavęs Aukščiausiajam Viešpačiui ir suprato, kaip svarbu Vedų mokymą skelbti Vakarų šalyse. Jis nurodė savo mokiniui Šrilai Bhaktivinodai Thakurai propaguoti Krišnos sąmonę Vakaruose.

Dieną Šrila Bhaktivinoda dirbo teisėju vienoje Vakarų Bengalijos apygardoje, o naktį rašė knygas anglų ir bengalų kalbomis bei sanskritu, tikėdamasis, kad Vedų išmintis pasieks viso pasaulio žmones. Jis pirmasis paštu nusiuntė Vedų veikalą į MacGillo universitetą Kanadoje, tokiu būdu pradėdamas naują Vedų kultūros raidos etapą. Šrilos Bhaktivinodos sūnus Šrila Bhaktisiddhanta Sarasvatis Thakura, garsus eruditas ir astronomas, gavęs Šrilos Gaurakišoros dasos Babaji įšventinimą, pratęsė tėvo pradėtą darbą, plėtodamas misionierišką veiklą visoje Indijos teritorijoje. Bhaktisiddhanta Sarasvatis nurodė savo mokiniui Jo Dieviškajai Malonybei A. C. Bhaktivedantai Svamiui Prabhupadai vykti į Vakarus, skelbti Vedų mokymą anglų kalba ir supažindinti Vakarų šalių gyventojus su Krišnos sąmonės praktika.


ISKCON įkūrimas

Prieš atvykdamas į Vakarus, Šrīla Prabhupada, tuo metu žinomas Bhaktivedantos Svamio vardu, išvertė ir išleido tris svarbiausiojo Vedų literatūros veikalo - "Šrimad-Bhagavatam" - tomus. Septyniasdešimtmetis Šrila Prabhupada atvyko į Niujorką, su savimi teturėdamas dešimt dolerių ir skrynią su "Šrimad-Bhagavatam" tomais. Tačiau didžiulės dvasinės energijos dėka netrukus jis pradėjo judėjimą, kuris vėliau pagarsėjo Tarptautinės Krišnos sąmonės organizacijos vardu. Per trumpą dešimties metų laikotarpį jis penkiolika kartų apkeliavo Žemės rutulį, įkūrė per šimtą centrų keturiasdešimt devyniose šalyse, įšventino tūkstančius mokinių ir supažindino su Vedų kultūra milijonus žmonių. Maža to, per šį trumpą laikotarpį jis parašė tiek knygų, kiek dar niekam iki jo nebuvo pavykę. Aštuoniasdešimt jo parengtų Vedų literatūros tomų Britų Enciklopedijos žodžiais "pribloškė visą akademinį pasaulį".



Mokinių seka tęsiasi

Prieš išeidamas iš šio mirtingųjų pasaulio (1977 m. lapkričio 14 d.); Šrila Prabhupada paskleidė Krišnos sąmonę po visą planetą ir tokiu būdu įgyvendino savo pirmtakų - dvasinių mokytojų, priklausiusių mokinių sekai, - troškimą. Tęsdami mokinių sekos tradiciją ir plėtodami Krišnos sąmonės judėjimą, kurį pradėjo Šrila Prabhupada, ISKCON'o nariai pagal savo išgales ir toliau skelbia mokslą apie prigimtinę sielos padėtį ir sudaro galimybę žmonėms pradėti dvasinę tarnystę Aukščiausiajam.

Pastaruoju metu mokinių sekos tradiciją tęsia Šrilos Prabhupados mokiniai. Jie skelbia mokymą, kurį prieš pasitraukdamas iš šio pasaulio jiems perteikė Šrīla Prabhupada. Tai suteikia jiems teisę patiems būti dvasiniais mokytojais; įšventinti mokinius į amžinąją mokinių seką ir taip išsaugoti mokinių sekos sistemą tokią, kokia ji buvo nuo neatmenamų laikų. ISKCON'o autoritetingumą geriausiai įrodo jo grynumas.