VEGETARŲ SVEIKATA DAUG GERESNĖ NEGU ŽMONIŲ, VARTOJANČIŲ MĖSĄ

Kaip įsitikinome, mėsa nėra natūralus ar sveikesnis maistas. Žinoma, mes galime gyventi, valgydami mėsą, tačiau tada žmogaus organiz­mas anksčiau laiko susidėvi ir jį apninka daugy­bė ligų. Dujų variklis gali dirbti ir su žibalu, bet jis dažnai užsikimš, greičiau susidėvės ir sulūš greičiau negu tada, kai dirbs su dujomis. Mūsų kūnas — ne mašina, o sudėtingas ir nuostabus kūrinys,   kuris   tarnauja   mums   visą   gyvenimą.

Todėl reikia duoti jam tinkamą natūralų maistą — vaisius, grūdus, riešutus, ankštinius, daržoves ir pieno produktus. Tyrinėjimai patvirtina, kad vegetarų sveikata daug geresnė negu tų, kurie valgo mėsą.

 

Įvairių krizių metu, kada žmonės būdavo priversti laikytis vegetarinės dietos, jų sveikata smarkiai pagerėdavo. Danijoje per Pirmąjį pasau­linį karą iškilo pavojus, kad dėl britų blokados gali smarkiai pritrūkti produktų. Danų vyriausybė kreipėsi į Nacionalinės vegetarų draugijos direk­torių, prašydama sudaryti mitybos raciono pro­gramą. Blokados metu danai buvo priversti mai­tintis daržovėmis, vaisiais bei grūdų ir pieno produktais. Per vienerius tokios dietos metus mirtingumas sumažėjo 17%. Kai Norvegijos gy­ventojai dėl maisto stokos per Pirmąjį pasaulinį karą tapo vegetarais, iš karto sumažėjo mirtingu­mas nuo kraujotakos ligų. Kai po karo Danijos ir Norvegijos gyventojai sugrįžo prie mėsiško val­gio, jų mirtingumas ir širdies ligos išplito iki prieškarinio lygio.

Chunzų gentis, gyvenanti Šiaurės Indijoje ir Pakistane, išgarsėjo beveik niekada nesergančiais ilgaamžiais. Nustebę mokslininkai iš įvairiausių šalių atvažiuodavo į jų gyvenvietes, tikėdamiesi atskleisti paslaptį tautos, kurios žmonės sulaukia 115 metų ir daugiau. Jų maistą daugiausia sudaro nevalyti grū­dai, švieži vaisiai ir ožkos pienas. Seras Robas Makharisonas, britų generolas ir gydytojas, kuris ilgą laiką dirbo chunzų gentyje rašė: "Aš niekada nesu matęs apendicito, kolito ar vėžio atvejų."

 

Neseniai grupė Harvardo gydytojų ir moksli­ninkų apsilankė nuošalioje gyvenvietėje Ekvadoro kalnuose, kur gyvena 400 žmonių. Jie buvo nustebinti, kad daugelis vietinių gyventojų sulau­kė nepaprastai ilgo amžiaus. Vienam suėjo 121 metai, o keliems — daugiau nei šimtas. Moksli­ninkai ištyrė gyventojus, turinčius po 75 metus. Tik dviems buvo aptikti širdies ligų požymiai! Gyventojai buvo visiški vegetarai. Gydytojai pa­vadino savo atradimą "ekstraordinariniu" ir pasa­kė, kad panašūs tokios pat amžiaus grupės žmonių tyrimai, atlikti Jungtinėse Valstijose, išaiš­kintų 95% širdies ligų atvejų. Statistikos duome­nimis Jungtinėse Valstijose vegetarai yra apylie-siai ir sveikesni. Daugiau nei 50% amerikiečių turi antsvorį, o vegetarų svoris 20 svarų mažesnis negu mėsą valgančiųjų. Nacionalinis Amerikos sveikatos institutas neseniai atliko tyrimus su 50 000 vegetarų. Paaiškėjo, kad vegetarai gyvena ilgiau ir daug rečiau serga širdies bei onkologi­nėmis ligomis, palyginti su amerikiečiais, varto­jančiais mėsą.

Anglijoje vegetarai už gyvybės draudimą mo­ka mažiau todėl, kad rečiau serga širdies ligomis ir atitinkamai sumažina kompanijos draudimo ri­ziką. Vegetarų restoranai draudimo policijai taip pat moka mažiau už apsinuodijimą maistu, ka­dangi jų lankytojai rečiau apsinuodija negu res­toranuose, vaišinančiuose mėsa.

Harvardo universiteto gydytojai nustatė, kad vegetarinė dieta mažina peršalimo ligų ir alergijų atvejus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad mėsą vartoti kenksminga, ji pražūtingai veikia žmogaus organizmą, o gerai subalansuota dieta, priderinta prie gamtos dėsnių, padės mums išlaikyti sveiką ir judrų kūną.

 

VEGETARAI FIZIŠKAI STIPRESNI

Paprastai manoma, kad vegetarai yra fiziškai silpni, išblyškę ir liguisti. Tačiau tai visai neati­tinka tiesos. Daugybė tyrimų ir faktų patvirtina, kad vegetarai yra stipresni, vikresni ir ištvermin­gesni už žmones, vartojančius mėsą.

Dr. H. Šoutenedas Belgijos universitete atliko bandymus, norėdamas išaiškinti vegetarų ir mėsą valgančiųjų ištvermingumą, stiprumą ir reakcijos greitumą. Paaiškėjo, kad vegetarai pagal visus tris duomenis pirmauja.

Dr. Irvingas Fišeris 1906—1907 metais Jeilio universitete testais tikrino ištvermingumą. Tyrimai buvo atliekami su Jeilio universiteto atletais, in­struktoriais, gydytojais ir medicinos seserimis. Re­zultatai daugeliui buvo netikėti, nes pasirodė, kad vegetarai maždaug 2 kartus ištvermingesni. Analogiškus tyrimus atliko Dž. H. Kelogas Miči­gano karinėje upių sanatorijoje ir gavo tokius pačius rezultatus.

Briuselio universitete dr. Dž. Loteiko ir V. Kipani atliko tyrimus, norėdami patikrinti dr. J. Fišerio tyrimų rezultatus. Vegetarai ištvermingumo bandy­mus išlaikydavo 2 — 3 kartus ilgiau, o po kiekvieno bandymo jėgoms atstatyti sugaišdavo penktadalį to laiko, kurio reikėdavo mėsą valgantiesiems.

 

Šie netikėti rezultatai parodė, kad vegetarinė dieta vysto fizines jėgas ir ištvermę. Ilgiausiai gyvena ir stipriausi — žolėdžiai gyvūnai. Arklys, elnias, buivolas, dramlys — visi turi didelį stiprų kūną; jie ištvermingi ir nepailstantys, jų milžiniš­ka jėga leidžia pakelti didžiulius sunkumus ir atlikti sunkiausius darbus. Nė vienas gyvūnas, mintantis mėsa, negali susilyginti su jais jėga ir ištverme.

Anglijos dviratininkų vegetarų klubui priklau­so 40% nacionalinių rekordų dviračių sporte, visoje Europoje dviratininkai vegetarai iškovojo daugiau pergalių nei dviratininkai mėsėdžiai.

 Garsus plaukikas vegetaras Murėjus Rouzas buvo jauniausias, gavęs aukso medalį Olimpinėse žaidynėse. Jis pasirodė esąs stipriausias visų laikų plaukikas ir pasiekė daug rekordų. Britų vegeta­rų plaukimas Aoiglų kanalu neturi analogų istori­joje — jie perplaukė kanalą per 6 vai. 20 min.

Daugelis pasaulinio garso atletų tapo vegeta­rais, norėdami pagerinti savo rezultatus. Pavyz­džiui, austrų sunkiaatletis A. Andersonas arba Džonis Veismiuleris, kuris iškovojo 56 pasaulio plaukimo rekordus. Mitybos pakeitimas nesumaži­no jų jėgų, galimybės padidėjo arba liko tokios pačios.

Centro puolėjas Bilas Vailtonas, nacionalinio krepšinio žvaigždė, žinomas savo puikiu žaidimu. Jis pats pasirinko vegetarinę dietą, kurią dabar rekomenduoja kitiems žmonėms.

Visame pasaulyje vegetarai pasiekė daug re­kordų — imtynių, bokso, ėjimo, futbolo, bėgdami

su kliūtimis ir t. t. Vegetarai iš tikrųjų ištvermin­gesni ir energingesni, nes jų kūno nevargina didžiulis energijos eikvojimas, šalinant mėsos tok­sinus.